Šis pakeitimas palies maždaug 1–2 proc. savarankiškai dirbančių asmenų, kurių metinės pajamos dabar viršija 55 tūkst. eurų. Mažesnes pajamas gaunantieji mokės tokias pat įmokas, kaip ir šiemet.
Tokiam Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymui pirmadienį pritarė Vyriausybė, pritarusi patobulintam 2020 metų „Sodros“ biudžeto projektui.
Ministerija pabrėžia, kad savarankiškai dirbančių žmonių apmokestinamoji bazė nesikeičia, nes, mokant mažesnes įmokas, mažėtų jų pensijos teisės, padidėtų „Sodros“ įmokų ir išmokų neigiamas skirtumas, juos turėtų labiau subsidijuoti samdomi darbuotojai ar pensijų gavėjai, o „Sodra“ netektų apie 23 mln. eurų pajamų.
Vyriausybė Seimui ir anksčiau siūlė padidinti „Sodros“ įmokų lubas iki 60 VDU. Tačiau Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) nepritarė, kad ūkininkai, individualių įmonių savininkai mokėtų daugiau įmokų „Sodrai“.
Pasak ministerijos, kadangi savarankiškai dirbantieji pajamas deklaruoja už praėjusius metus, šios lubos realiai bus aktualios 2021 metais. Tuomet jos gali siekti apie 83 tūkst. eurų (2020 metais VDU, prognozuojama, bus 1386 eurai iki mokesčių).
Trečiąjį šių metų ketvirtį VDU buvo 1317,6 euro, o 60 VDU – apie 79 tūkst. eurų.
Komiteto pirmininkas „valstietis“ Valius Ąžuolas lapkričio viduryje pabrėžė, kad bendras individualios veiklos apmokestinimas dabar yra didesnis negu kitų grupių.
Įmokų lubos yra aktualios individualiai dirbančius žmones, išskyrus dirbančius su verslo liudijimais, individualių įmonių savininkams, mažųjų bendrijų nariams, KŪB ir TŪB nariams, taip pat gaunantiems autorinius atlyginimus ar pajamas iš sporto, atlikėjo veiklos iš skirtingų klientų, bei ūkininkams, kurių ūkis ne mažesnis nei 4 EDV ir kurie deklaruoja pajamas.
Skaičiuojama, kad lubų pakeitimas palies apie 230 ūkininkų, apie 520 besiverčiančių individualia veikla, 17 mažųjų bendrijų narių ar individualių įmonių savininkų.
Jei pritars Seimas, 2020 metų „Sodros“ pajamos sieks 4,878 mlrd. eurų – 6,4 proc., arba 292,9 mln. eurų daugiau nei šiemet, o išlaidos – 4,530 mlrd. eurų. Biudžeto perteklius sieks 347,3 mln. eurų.
Pensijoms numatoma skirti 3,454 mlrd. eurų – 255,7 mln. eurų, arba 8 proc. daugiau nei laukiama šiemet, o pensijos vidutiniškai didės 8,1 proc. Senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, vidutiniškai padidės apie 30 eurų, o nuo liepos papildomai indeksavus bazinę pensiją, senatvės pensija padidės dar apie 3,5 euro.
Prognozuojama, kad vidutinė senatvės pensija kitais metais bus 397 eurai, arba 32,5 euro, arba 8,9 proc. didesnė nei šiemet.
Ligos draudimo išlaidos 2020 metais sieks 358,8 mln. eurų – 28,3 mln. eurų, arba 8,6 proc. daugiau nei šiemet, motinystės išmokos –375,07 mln. eurų – 24 mln. eurų, arba 6,8 proc. daugiau.
Nedarbo draudimui numatoma skirti 216,9 mln. eurų – 22 mln. eurų, arba 11,3 proc. daugiau. Vidutinė nedarbo išmoka padidės 8,1 proc. iki 291,9 euro.
Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų draudimo išlaidos 2020 metais sieks 32,5 mln. eurų – 9,7 proc., arba 2,9 mln. eurų daugiau.
Rezervinio fondo lėšos metų pabaigoje sieks 509,5 mln. eurų.
