Anot ŠMM, šiemet skirstant valstybės finansavimą studijoms siekta atliepti darbo rinkos poreikius, atsižvelgus į investuotojų, darbdavių, valstybės institucijų pageidavimus.
Valstybės finansuojamų studijų vietų skaičius universitetuose 8 proc. padidintas matematikos ir fizinių, 32 proc. gyvybės, 6 proc. humanitarinių mokslų studijų kryptyse, teigiama pranešime.
Anot ŠMM, Sveikatos apsaugos ministerija siūlė beveik du kartus didinti priimamų slaugytojų ir akušerių skaičių, „Investuok Lietuvoje“ – 15 proc. didinti elektros, elektronikos, mechanikos inžinierių skaičių.
Pagal „Investuok Lietuvoje“ ir INFOBALT siūlymus, beveik 50 proc. didinamas priėmimas į inžinerijos, technologijos, informatikos bei fizinius mokslus kolegijose.
Kolegijose 36 proc. didinamas ir žemės ūkio bei veterinarijos mokslų studijų valstybės finansuojamų vietų skaičius.
Menų studijose bendras valstybės finansuojamų vietų skaičius, palyginti su 2017 metais, nekinta – 645, pažymi ministerija. Kaip teigiama pranešime, menų studijų vietos „telkiamos į dvi menų akademijas“, Vilniaus dailės bei Lietuvos muzikos ir teatro.
„Šiemetiniame priėmime valstybės finansuojamas studijų vietas skirstėme įvertinę pasiūlos ir paklausos tendencijas, pagal darbo rinkos poreikį peržiūrint universitetinio ir koleginio sektoriaus proporcijas“, – sako švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.
Kartu pažymima, kad visi stojamojo balo kartelę peržengę pirmakursiai, pasirinkę valstybei reikalingas studijų programas, nuo rugsėjo studijuos nemokamai.
Šiais metais mažiausio stojamojo konkursinio balo kartelė yra šiek tiek padidinta, palyginti su pernai, iki 3,6 balo stojant į universitetus ir 2 balus į kolegijas. Pernai slenkstis į universitetus siekė 3, į kolegijas – 1,6 balo.
Numatoma, kad valstybės finansavimą kitais mokslo metais gaus apie 16,7 tūkst. universitetų ir kolegijų bakalauro studijų studentų – 2,2 tūkst. daugiau nei pernai.
Priėmimui į bakalauro ir vientisąsias studijas 2018 metams siūloma skirti 9,6 mln. eurų – 1,2 mln. eurų daugiau nei 2017 metais.
