Mat auginamos raudonskruostės nesilaikant higienos normų – vieni braškynus turi pakelėse, kiti uogas tręšia tiek, kad jos tinka akis paganyti, bet tikrai ne valgyti. Nes trąšoms augintojai nevengia, kaip aiškina specialistai, panaudoti net ir tualeto turinį.
Viena Vilniaus rajono pakelių pavakare virsta turgumi. Čia vietos gyventojai parduoda, kaip giriasi, tik ką iš lysvės skintas braškes. Tarp pardavėjų ir Česlovas. Vyras dievagojasi - visos uogos lietuviškos, jo paties augintos, tik štai leidimo prekiauti jomis Česlovas neturi.
Šalia uogas parduoda ir dar vieni braškynų turėtojai. Irgi – leidimo prekiauti - nėra.
Visi šie prekeiviai beda pirštu į braškes prie pat kelio skinančią močiutę. Esą iš jos reikėtų reikalauti leidimo, mat braškės auginamos prie pat važiuojamosios kelio dalies. Ir čia kasdien pravažiuoja šimtai mašinų. Tas uogas esą močiutė tuoj parduoda. Bet mus pati moteris patikino tikrai nesanti prekeivė. Esą yra kam braškes ir taip suvalgyti.
Perkantiems tai nė motais. Jokių leidimų jie nereikalauja.
Kol pirkėjai - patiklūs, medikai sunerimę. Mat susergančių žarnyno ligomis šiuo metu daugėja. Ir viena nemaloniausių ligų - askaridozė. O tai rodo, kad uogas, kaip spėja specialistai, ūkininkai gali tręšti ir fekalijomis.
Rudaminietė Bronislava sako žinanti, kad yra tokių nesąžiningų pardavėjų, kurie uogas tręšia lauko tualeto turiniu.
Moteris ragina uogas pirkti tik pas labai patikimus pardavėjus. Pati Bronislava sako tręšianti tik kopūstus ir svogūnus. Ir tai tik - mėšlo ir piktžolių mišiniu. To aplinkosaugininkai nedraudžia. Kur kas prasčiau su žmogaus tualeto turinio reikalais. Aplinkosaugininkai pažeria faktų, kad ne visada žmonės elgiasi sąžiningai. Ir fekalijas paverčia trąšomis.
Su žmogaus fekalijomis gali būti pernešamos ir kitos, ne tik kirmėlinės ligos. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovai sako išeitis viena – braškes, ir kitas uogas, vaisius bei daržoves reikia pirkti tik pas labai patikimus pardavėjus – pas tuos kurie turi leidimą prekiauti produkcija.
Tiesa, kad uogos nokintos su fekalijomis, kvapas neišduos. Jo nelieka. Nors braškių žinovai pasakoja ir priešingų dalykų: esą ilgiau pagulėjusi uoga gali pakvipti šlapimu. Bet dar nereiškia, kad ji yra kažkuo netinkamu tręšta.
Žmogaus buitinių nuotėkų, arba kitaip tualeto ir vonios bei virtuvės turinio pilti į gamtą negalima. Tad pažeidėjams gresia nuo šešiasdešimties iki daugiau nei tūkstančio eurų bauda.
Plačiau apie tai TV3 reportaže
