Lina DRANSEIKAITĖ
Kaip ir buvo prognozuota, gamtos stichija užgriuvo visu smarkumu. Automobiliai klimpo pusnyse, kaimo vaikai nepasiekė mokyklų, o draudikai skaičiavo tūkstantinius nuostolius. Kaip kelininkams ir gyventojams sekėsi kovoti su žiemos išbandymais?
Džiaugėsi tik vaikai
Nuo sekmadienio be perstojo sningant ir pustant, ne tik vairuotojai susidūrė su rimtais žiemos išbandymais. Didžiulėmis sniego pusnimis džiaugėsi tik vaikai, mat kai kuriose vietovėse geltonieji autobusai net neišvažiavo jų paimti. Kol įklimpę vairuotojai keiksnojo kelininkus ir miesto valdžią, kad kai kurios miesto gatvės tapo kantrybės ir padangų išbandymu, rajone seniūnai į talką kvietėsi ūkininkus.
Nors daugelis magistralinių ir rajoninių kelių buvo valomi ir barstomi, dėl gausaus sniego ir pustymo važiavimo sąlygos tapo itin sudėtingos. O kai kurie rajono keliukai buvo visai neišvažiuojami.
Sekmadienį visu smarkumu Panevėžio apskrityje įsisiautėjusi pūga sukėlė nemažai problemų: mašinos, tarp jų ir greitosios pagalbos automobiliai, klimpo pusnyse, geltonųjų autobusiukų vairuotojai net nerizikavo iš atokesnių vietovių vežti vaikų, o draudikai skaičiavo kelis šimtus tūkstančių siekiančius nuostolius.
Ugniagesių gelbėtojų pagalbos sekmadienį prireikė net tris kartus. Vadoklių seniūnijoje, kelyje nuo Vadoklių link Ramygalos miestelio greitosios pagalbos medikų automobilis, skubėjęs pas ligonį, užklimpo apie pusę dviejų nakties. Maždaug po valandos gautas pranešimas apie užklimpusį automobilį, kuris trukdo eismui, iš Naujamiesčio seniūnijos, Gustonių kaimo.
Sekmadienio vakarą, kelios minutės po pusės aštuntos, Smilgių seniūnijoje, Kiaužerių kaime pusnyje užklimpo automobilis, kuriame – mažametis vaikas. Ugniagesiai gelbėtojai padėjo gamtos stichijos įkalintiems žmonėms ir šie tęsė toliau savo kelionę.
Panevėžio apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos vyriausioji specialistė Vilma Vaiginytė teigė, kad nors Panevėžio rajonas, lyginant su aplinkiniais, buvo gana ramus, darbo netrūko. Ugniagesiai gelbėtojai vyko traukti pusnyse paskendusių mašinų tik tada, kai jos trukdė eismui, jose buvo mažamečių vaikų ar tai buvo greitosios pagalbos medikų automobilis.
„Darbų buvo gerokai daugiau nei paprastą dieną, bet ne tiek, kiek mes tikėjomės. Gerokai sudėtingesnė situacija sekmadienį buvo aplinkiniuose Rokiškio, Pasvalio, Kupiškio, Biržų rajonuose“, – sakė V. Vaiginytė.
Gyvenimas nesustoja
Anot Panevėžio rajono administracijos direktoriaus pavaduotojo Eugenijaus Lunskio, situacija rajone pirmadienio rytą buvo itin sudėtinga, daug keliukų, ypač vienkiemių, buvo sunkiai išvažiuojami, mokiniai nepasiekė mokymo įstaigų. „Situacija sudėtinga. Po savaitgalio dirba visa technika, bet dar yra neišvažiuojamų keliukų Vadoklių, Krekenavos, Naujamiesčio seniūnijose. Seniūnai, pasitelkę vietos ūkininkus, situaciją koordinuoja, bet labai sunku prognozuoti, kokia ji bus po kelių valandų, kai nuolat pusto ir sninga“, – pirmadienį prieš pietus teigė E.Lunskis.
Krekenavos seniūnas Jonas Ulis pasakojo, kad ryte mokyklų nepasiekė beveik visi vienkiemiuose ir mažesniuose kaimuose gyvenantys vaikai, nes sekmadienio naktį nebuvo kam valyti kelių. Pirmadienį nuo ankstaus ryto dirbo keturi ūkininkai su galinga technika, tačiau, anot seniūno, darbas neefektyvus, nes ką tik nuvalyti keliai vėl užpustomi.
„Dirbam, bet kai nuolat pusto ir sninga, tai daugiau darbas dėl darbo. Tikimės, kad bendromis jėgomis išvalysim kelius, bet kai tokia stichija užgriuvo staiga, taip greitai, kaip norisi, nepadarysime“, – sakė J. Ulis.
Smilgių seniūnė Zita Dabužinskienė teigė, kad pirmadienio rytą kelias į Smilgius nuo Šiaulių pusės buvo neišvažiuojamas – nuo laukų stiprus vėjas sniegą sunešė ant kelio, tačiau kiti įvažiavimai ir keliai pačiame miestelyje lengvuoju automobiliu buvo įveikiami. „Gyvenimas tikrai nenutrūko, nors daug kur keliai sunkiai išvažiuojami“, – teigė Smilgių seniūnė.
Rajono Savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Skaidrutė Kriukienė „Sekundei“ aiškino, kad visose rajono mokyklos pirmadienį vyko ugdymo procesas, tačiau kai kuriose buvo tik kiek daugiau nei pusė visų vaikų, pavyzdžiui, Ramygalos gimnaziją pasiekė tik 220 mokinių iš 465-ių.
„Mokyklos dirba visos, bet daugumoje jų mokosi tik apie 60 proc. vaikų. Baimindamiesi įklimpti į pusnis, geltonieji autobusiukai net neišvažiavo. Kai kurios mokyklos sutrumpino pamokas, kad spėtų visus vaikus išvežioti į namus, kol dar šviesu“, – sakė S. Kriukienė.
Anot specialistės, paskutiniąją savaitę prieš didžiąsias šventes organizuojamos kalėdinės šventės, todėl mokyklos priverstos koreguoti jų laiką, kad vaikai neliktų be jų. Mokyklų direktoriai ir seniūnai tariasi, kokie keliai ryte turi būti pirmiausia nuvalyti, o mokyklos koreguoja pamokų laiką.
Vairuotojai, kol kelininkai nuvalys visas gatves, turėtų vežiotis sniego kastuvą.
Nuo sekmadienio įsisiautėjusi pūga kai kuriuos rajono kelius visai užpustė, todėl geltonieji autobusiukai į mokyklas neatvežė vienkiemiuose ir atokesniuose kaimeliuose gyvenančių vaikų.
Kelininkai valė tik pagrindines miesto gatves, todėl daugelis panevėžiečių savo kantrybę ir mašinas išbandė pusnyse.
Kai kurios gatvės šią žiemą dar nė karto nesulaukė kelininkų, todėl vairuotojai keiksnojo miesto valdžią, kad net ir tokiai stichijai siaučiant ji nesiima veiksmų.
Neišvažiuojamos miesto gatvės
Rajone dirbantis panevėžietis Egidijus piktinosi, kad gamtos stichija kelininkus užgriuvo ir vėl netikėtai. Tikriausiai jie pasinaudojo sinoptikų patarimu be rimtos priežasties niekur nevykti iš namų.
Anot jo, rajone keliai valomi per dieną po kelis kartus, Trakiškyje, kuriame dirba, kelininkų mašina net tris kartus pravažiavo, o mieste kai kurios gatvės nė karto nesulaukė dėmesio.
„Mieste iš ryto buvo nuvalytos tik pagrindinės gatvės, o ką daryti mažesniųjų gyventojams?Pirmadienio rytą „rožyne“ užklimpo ne vienas automobilis, bet kam tai rūpi? Rajone net šunkeliai, kur gyvena 2–3 žmonės, nuvalyti, o miesto gatvės skęsta pusnyse. Kolega, į darbą važinėjantis iš Subačiaus, pasakojo, kad jau šeštą valandą ryto ne tik kad visos miestelio gatvės buvo nuvalytos, bet ir daugiabučių kiemai“, – negalėjo atsistebėti Panevėžio miesto valdžios ir kelininkų neveiklumu Egidijus.
Anot jo, pusto ir sninga praktiškai visoje Lietuvoje, bet kodėl rajonas su šia stichija gali susidoroti, o miestas – ne, tuo labiau kad rajone valomų kelių yra daug daugiau.
Panevėžio gatves prižiūrinčios įmonės „Panevėžio specialus autotransportas“ Miesto tvarkymo skyriaus viršininkas Kęstutis Olišauskas teigė, kad kelininkai gatves valo pagal Savivaldybės patvirtintą maršrutą, į kurį įeina tik ketvirtadalis visų miesto gatvių: tos, kuriomis važinėja miesto visuomeninis transportas ir kuriomis vyksta intensyvus judėjimas. Todėl visi priekaištai dėl nevalomų gatvių turėtų skrieti ne jiems, o miesto valdžiai.
„Gatves stengiamės valyti, kai nustoja snigti, bet esant tokiai situacijai, laukti negalime, nes keliai taps neišvažiuojami. Ir sekmadienį, ir pirmadienį į gatves išvažiavo technika net kelis kartus. Valome tas gatves, kurias nurodė Savivaldybė, o kitas galime valyti tik atskiru paliepimu“, – sakė K.Olišauskas.
Ragino čiupti kastuvus
Panevėžio savivaldybės Miesto ūkio skyriaus vedėjas Antanas Karalevičius „Sekundei“ teigė, kad pirmadienį buvo sušaukta speciali komisija, kuri sprendė, kaip reikėtų valyti gatves taip gausiai sningant. Buvo nuspręsta šią savaitę, kai tik aprims pūga ir nustos versti sniegą, išvalyti visas gatveles.
„Šią savaitę, gal jau nuo rytojaus, pradėsime valyti visas gatves. Priklausomai nuo oro sąlygų, nes ir vėl žada didžiulius pustymus, pradėsime valyti atskirais kvartalais, pavyzdžiui, per dieną stengsimės išvalyti visas Stetiškių gatveles, kitą dieną – kito rajono gatveles“, – kalbėjo A.Karalevičius.
Vairuotojams jis patarė apsišarvuoti kantrybe ir sulaukti, kol bus nuvalytos visos gatvės, tačiau daugiabučių kiemais turi rūpintis patys gyventojai. A.Karalevičius ragino čiupti kastuvus ir organizuotis talką.
„Daugiabučių kiemų tikrai negalėsime išvalyti. Visų pirma neįmanoma techniškai, kita vertus, tam nėra ir lėšų. Siūlyčiau gyventojams pagalbos laukti ne iš Savivaldybės, o patiems imtis kovoti su šia stichija“, – ragino vedėjas.
Nuostoliams kompensuoti – pusė milijono litų
Kol vairuotojai murdosi sniego pusnyse, draudikai skaičiuoja nuostolius. Draudimo bendrovė BTA prognozuoja, kad vien šį savaitgalį iškritęs gausus sniegas ir siautusi pūga nuostolių gyventojams padarė beveik 20 proc. daugiau nei per pirmas dvi žiemos savaites. Draudikai įspėja, kad gausus sniegas yra pagrindinė šių metų gruodžio grėsmė, jau lėmusi daugiau kaip pusę tūkstančio su gyventojų sveikata, eismo įvykiais ir nuostoliais turtui susijusių nelaimių.
„Stora sniego danga padengė visą šalį, tad pranešimų apie avarijas, žmonių traumas ir žalą turtui pastarosiomis savaitėmis, ypač po šio savaitgalio, sulaukiame itin daug iš visos Lietuvos. Dažniausi įvykiai – transporto priemonių susidūrimai, nuslydimas nuo kelio, taip pat žmonių traumos. Imame sulaukti ir pranešimų, susijusių su nuostoliais gyventojų turtui, kai dėl sniego įgriuvo ūkinio ar gyvenamojo namo stogas. Prognozuojame, kad vien šio savaitgalio įvykių nuostoliams kompensuoti prireiks apie pusę milijono litų.“, – sakė draudimo bendrovės Žalų reguliavimo departamento direktorė Karolina Karpova.
Draudimo bendrovės „Ergo Lietuva“ Žalų administravimo skyriaus vadovas Nerijus Giedraitis teigė, jog nuo sekmadienio vakaro sulaukė rekordiškai daug Kasko draudimo klientų skambučių dėl pagalbos kelyje – šiemet per tokį trumpą laiką specialiajam transportui dar neteko traukti tiek daug užklimpusių ir į griovius nuo kelio nuslydusių automobilių. Įprastą dieną automobilį nuvežti klientams dažniausiai prireikia po eismo įvykio, kai automobiliu nebėra galimybės tęsti kelionės. Tokių įvykių per parą registruojama daugiau kaip dešimt. Tuo metu per paskutinę parą pagalba kelyje buvo išsiųsta keliasdešimt kartų.
Vidutinis patiriamos žalos dydis sudaro apie 2,5 tūkst. litų. Dažniausiai pasitaikanti avarijos priežastis mieste – atsitrenkimas į priešais važiuojantį automobilį, taip pat vairuotojai nesuvaldę automobilio atsitrenkia į šalikelėse stovinčius automobilius, šviestuvų stulpus, kelio ženklus. Užmiesčiuose, kur leistinas važiavimo greitis yra daug didesnis, vairuotojai nuvažiuoja nuo kelio, apsiverčia, avarijos pasekmės skaudesnės.
