Lietuvos žiemas galima būtų įrašyti į Raudonąją knygą. Pastarąjį dešimtmetį jas pakeitė pusmetį trunkantis niūrus rudeniškas oras, lydimas trumpų šalčio protrūkių. Reta išimtimi tapo šie metai. Jau keletą savaičių lauke netrūksta nei sniego, nei šalčio.
Parduotuvių sandėliuose seniai užsigulėjusias roges, plastikines čiuožynes ir kitas žiemos pramogoms skirtas prekes panevėžiečiai paskubomis išpirko. Tačiau kiek netikėtai sugrįžusi žiema atskleidė šių laikų realijas.
Dalis vaikų, skirtingai nei jų tėvai, jau nemoka stovėti ant slidžių bei pačiūžų ir tai mieliau daro žaisdami kompiuterinius žaidimus.
Sovietmečiu didžiausias miesto parkas Parko gatvėje žiemomis aidėdavo nuo žmonių gausybės, o norint slidėmis ar rogėmis nusileisti nuo kalvos tekdavo palūkėti savo eilės. Šie laikai kitokie. Net savaitgaliais nuo tylos čia spengia ausyse.
„Kiekvieną dieną slidinėjame parke, bet, be mūsų, čia mažai kas ateina. Gal šiek tiek daugiau žmonių būna savaitgaliais. Draugai prie kompiuterių sėdi namuose. Tačiau čia daug linksmiau, o ir oras grynas. Tie, kurie lieka namuose, daug ką praranda“, – pasakojo parke snieglentėmis slidinėję šeštų klasių moksleiviai Julius ir Jonas.
Praeities ilgesys
Ištuštėję miesto parkai verčia nejaukiai jaustis čia vis dar užsukančius vyresnius panevėžiečius. Spaudžiant dešimties laipsnių šaltukui parke sutiktos pensininkės Alina ir Jūratė taip greitai sliuogė slidėmis, jog neliko nieko kito, kaip bėgti ir pabandyti jas pasivyti.
„Mes likę dinozaurai. Mūsų laikais visi vaikai ant kalniukų būdavo, niekas nesėdėdavo prie kompiuterių, nes jų nebuvo. Toks gražus parkas ir toks puikus oras, o nė vieno vaiko. Žūsta jaunoji karta. Net savaitgaliais prašliuožia vienas kitas, o kažkada juk būdavo moksleivių žygiai organizuojami“, – ilgesio praeities laikams neslėpė panevėžietės.
Moterų nostalgija atsispindėjo ir jų slidinėjimo įrangoje. Medinės, Kaune pagamintos slidės „Dinamo“ ir bambukinės lazdos priminė, kad daiktai pirkti dar tais laikais, kai plastikiniai gaminiai buvo reti ir kone prabangūs.
„Slidės senos, baigia sudilti. Reikės ieškoti naujų, bet šiais laikais medinių nebėra, visos plast-masinės“, – apgailestaudama pasakojo panevėžietė Alina.
Kitą dieną moterys žadėjo slidėmis šliuožti į šalia Berčiūnų esantį mišką ir ten praleisti pusdienį.
Perka mažiau
Parke sutiktų moterų nuogąstavimai teisingi iš dalies. Pasikeitę laikai ir beveik visų šeimų turimi automobiliai pakeitė ir miestiečių poilsiavimo įpročius. Daugelis jų savaitgaliais mieliau išvyksta už miesto.
Labiausiai pamėgtomis vietomis tapo Anykščių kalvos, ant kurių skambanti panevėžiškių tarmė nieko nestebina. Kita dalis panevėžiečių savaitgalio kelionėms renkasi žiemos pramogas Latvijoje.
Neseniai vykstant į šią šalį automobilį sustabdęs latvių pasienietis pirmiausia paklausė, ar vykstame slidinėti. Pasakius, kad ne, jo veido išraiška rodė šiokį tokį nustebimą.
Nors ši žiema atrodo ideali pramogoms, bet Klaipėdos gatvėje esančios slidinėjimo prekių parduotuvės meistrui ir pardavėjui ji nelabai patinka. Situaciją slidžių meistras vadina blogesne nei tais metais, kai Lietuvoje sniego visai nebūdavo.
„Slides perka, bet ne taip, kaip pirkdavo, kai geri laikai buvo. Tie, kas mūsų parduotuvėse perka, važiuoja slidinėti tik į užsienį. Lietuvoje su tokiomis slidėmis slidinėti per brangu. Tie, kurie nori slidinėti ant kalvų Anykščiuose ar Latvijoje, perka turguje nenaujas slides“, – situaciją paaiškino pardavėjas ir slidžių meistras Petras Grincevičius.
Vidutinės kokybės slidžių komplektą bei slidininko batus specializuotoje parduotuvėje galima įsigyti maždaug už pusantro tūkstančio litų. Tokia kaina ekonominio sunkmečio laikais vis mažiau įkandama panevėžiečiams. P.Grincevičius pasakojo, kad šiemet miestiečiai labiau rūpinasi savo saugumu slidinėjant nei ankstesniais metais.
„Žmonės dažniau perka šalmus. Buvo nemažai atvejų, kai slidinėdami atsitrenkdavo į kitus slidinėtojus ir smarkiai susitrenkdavo galvas. Skaudžių nelaimių neišvengė. Girdėjau, kad Austrijoje bus uždrausta slidinėti be šalmų“, – naujienomis dalijosi slidžių meistras.
Slidžių – į turgų
Panevėžiečiai slides, slidininko kostiumus ir įrangą linkę pirkti ne specializuotose parduotuvėse, o dėvėtų daiktų turguje Pramonės gatvėje.
Priežastis praktiška: dėvėti daiktai yra žymiai pigesni. Be to, atvežti ir Vakarų Europos, jie vertinami dėl savo kokybės, kuria nepasižymi nauji pigūs kiniški daiktai.
Net ir spaudžiant keturiolikos laipsnių šaltukui šeštadienio ryte turguje netrūko nei prekybininkų, nei pirkėjų, o tas vietas, kuriose buvo pardavinėjamos slidės, pirkėjai buvo lipte aplipę.
„Neturiu laiko, klauskite kitų“, – trumpai tarstelėjęs vienas slidžių pardavėjas pasuko prie slides apžiūrinėjusio panevėžiečio. Kiti turgaus prekeiviai papasakojo, kad perkama viskas, kas susiję su žiemos pramogomis: slidės, jų batai, pačiūžos bei rogės. Parduodamų prekių kaina priklauso nuo jų modelio, kokybės ir daiktų amžiaus.
„Perka prasčiau nei praėjusiais metais. Nusipirkę važiuoja slidinėti į Anykščius, Latviją ar net Norvegiją. Naujo modelio slidės gali kainuoti 300 litų, senesnės slidės yra pigesnės. Paprastesnės kainuoja nuo 100 litų. Pasitaiko išrankių pirkėjų. Ateina ir sako, kad kainos netinka. Kartais pasakius kainą pabėga, o kiti, kas geriau supranta, žiūri į modelius, ieško kokybės. Tos slidės, kurias atsivežame, yra firminės, iš Vokietijos, ne kur nors Kinijoje gamintos“, – savo prekes gyrė slidžių pardavėjas Ernestas Andriūnas. Viena iš populiaresnių prekių turguje – pačiūžos. Jos kainuoja nuo 40 iki 150 litų.
Mantas TOMKŪNAS
