Spustelėjus šalčiams, gyventojai dažniau šaukiasi avarinių tarnybų pagalbos. Nuo įšalo judantys žemės sluoksniai laužo vandentiekio vamzdžius, o nekūrenamos krosnys tampa avarijų butuose priežastimi.
Trūkinėjančius centralizuoto vandentiekio vamzdžius UAB „Ukmergės vandenys“ direktorius Rimas Arlinskas vadina žiemos problema. Vasarai ši bėda nėra būdinga. Pastarosiomis dienomis gedimus įmonės darbuotojai šalino jau tris kartus. Vanduo per lūžusius vamzdžius išsiveržė Vytauto, Vilniaus, Gedimino gatvėse.
Avarijos metu, kol šalinamas gedimas, be vandens turi pakentėti ir aplinkiniai gyventojai. Reglamentas leidžia gedimus taisyti iki dviejų parų, tačiau direktorius tikina, kad šiemet įmonės darbuotojams tiek neprireikė nė karto. „Suremontuojam viską per keletą valandų. Svarbiausia tiksliai nustatyti vamzdžio trūkimo vietą“, – sako jis.
Sudėtingiau ją atrasti būna, kai vamzdžiai prakiūra ne važiuojamoje dalyje, bet kur nors po sniego danga ar stora sankasa. Tuomet vanduo ne taip greitai ištrykšta į žemės paviršių ir rasti, kurioje vietoje reikia kasti, užtrunkama.
Vandentiekio vamzdžiai sukloti dviejų metrų gylyje. Šiuo metu yra įšalęs apie pusės metro žemės sluoksnis. Jau keletą metų vandentiekininkai džiaugiasi turėdami specialią techniką, pralaužiančią įšalą.
Pasak R. Arlinsko, nepatvariausi yra senomis technologijomis gaminti ketaus vamzdžiai. Dabar tiesiant vandentiekį rekonstruojamose gatvėse, jų atsisakoma. Prieš keletą metų pradėti tiesti polietileno vamzdžiai tokių problemų nekelia. „Šiuolaikiški naujomis technologijomis pagaminti ketaus vamzdžiai būtų dar geresni, tačiau, deja, mums neįperkami, nes už polietileninius brangesni keletą kartų“, – aiškina jis.
Pernai per tris žiemos mėnesius vandentiekio vamzdžių avarijų padariniai buvo šalinami penkiolika kartų. Neramiausias „Ukmergės vandenų“ darbuotojams buvo sausio mėnuo – vamzdžiai kiuro net po keletą kartų per savaitę.
Krosnis reikia kūrenti
Šalčių metu laiku neužkurtos krosnys papildomų rūpesčių sukelia UAB Ukmergės butų ūkio darbuotojams.
Jei šiluma pastato gyventojams tiekiama ne centralizuotu būdu, užmaršūs, retai savo namus prisimenantys ar iš viso svetur išvykę asmenys gali pridaryti bėdos ir kaimynams.
Sistemoje sušalęs vanduo susprogdina ne tik radiatorius, bet ir namo vamzdyną, o atšilęs vanduo užlieja apatinius butus.
Įmonės vadovas Jonas Rinkevičius sako, kad šiemet jų avarinė tarnyba jau spėjo pagelbėti penkių namų gyventojams. Visi jie – senamiestyje.
Dauguma šių pastatų – nuolatinis įmonės darbuotojų galvos skausmas. Jau ne pirmą žiemą Butų ūkio darbuotojams tenka šalinti dėl neatsakingų gyventojų klaidų atsitinkančias avarijas.
Panaši bėda gali nutikti ir daugiabučių gyventojams – jei lauke termometras rodo daugiau nei dvidešimt šalčio, o vandentiekio stovai įmontuoti lauko sienoje.
Direktorius sako, kad žiemą įmonės darbuotojai susiduria ir su kita problema – sniegu užverstuose daugiabučių kiemuose iki namo sunkiai prisikasa avarinės tarnybos automobilis.
„Dažnai dėl nepravažiuojamų teritorijų aplink daugiabučius žmonės kaltina mūsų įmonę. Mes galime suteikti tokią paslaugą ir sniegą nukasti, tačiau tai atliekame už papildomą mokestį“, – aiškina J. Rinkevičius.