Aštrialiežuviai juokauja, kad Lietuvą ir vėl ištiko stichinė nelaimė – tinkamai nepasiruošus, gruodžio mėnesį netikėtai užklupo gili žiema... Nors seni žmonės sako, kad nuo pirmo ne iškart ištirpusio sniego iki rogių kelio – 2–3 savaitės, šiemet kaip pradėjo gruodžio pirmosiomis dienomis snigti, taip nesiliauja iki šiol.
Gamta valdininkams rodo špygą
Lietuvoje paprastai guli 20–30 centimetrų storio sniego danga rytinėje dalyje ir 8–10 centimetrų – pajūryje. Tačiau šiemet dar iki Naujųjų metų sniego jau pridrėbta tiek, kad kiemsargiai su kelininkais nebežino, kur nukastą sniegą pilti – daug kur išaugo metriniai jo kalnai.
Didmiesčių valdininkai jau buriasi į ekstremalių situacijų komisijas. Posėdžiauja, trina kelnes, bet irgi nežino, ką daryti. Pavyzdžiui, Šiauliuose komisija skaniai prajuokino miestiečius, kai paprašė iš daugiabučių kiemų... patraukti lengvuosius automobilius, kad būtų galima nukasti sniegą. Tiesa, kur sustoti iš kiemų išvairuotoms mašinoms, kai sniegu užverstos gatvės ir taip vos bepravažiuojamos, komisija nepaskelbė.
Kol valdininkai juokina, sniegas toliau krenta, o ir šaltis paspigina. Ukmergėje 76 metų senutė sugebėjo mirtinai sušalti net savo namelyje Laukų gatvėje. Ligoninės reanimacijoje atšildoma pensininkė nebeatsigavo, po paros mirė. Kaunietei, kentusiai gruodą nešildomuose namuose, pasisekė labiau – ji ligoninėje atšildyta.
Alytuje gatvėje gulintį sušalusį, klinikinę mirtį patyrusį girtuoklį S. Kudirkos ligoninės medikams irgi pavyko atgaivinti.
Tik neskubėkite sakyti, kad valkatų nė velnias neima. Ima. Šiaulių rajono bažnytkaimyje Raudėnuose 48 metų girtuoklė iš landynės nužirgliojo iki šalia esančių parapijos namų. Tačiau jėgų užteko tik iki slenksčio – nelaimėlė rasta negyva, viena ranka įsikibusi durų rankenos. Kita geriančioji pasiklydo Šiauliuose, V. Čkalovo gatvės kieme. Nerasdama namų, girtuoklė pasišildyti lindo į šuns būdą, bet netilpo ir žuvo. Kūnas taip ir rastas sustingęs, pusiau lindintis šuns namelyje.
Apie kaimo žmones nėra net ką pasakoti – jie įpratę, kad vietinis kelias po kelias paras būna užpustytas, nepravažiuojamas, o iki sodybos tenka bristi visą žiemą.
Sukaustys amžinas įšalas?
„Pala, pala, – pasakys ne vienas skaitytojas. – O kur žadėtasis klimato atšilimas?“
Tikriausiai mažai kas negirdėję specialistų gąsdinimų dėl intensyvaus klimato šilimo.
Lietuvos meteorologai, klimatą fiksuojantys net nuo 1777-ųjų metų, nustatė, kad vidutinė oro temperatūra mūsų šalyje per pastarąjį šimtmetį nuo vidutinės metinės 6,2 laipsnio Celsijaus pakilo iki 8,3 laipsnio. Sibire tęžta amžinas įšalas, o iš po jo veržiasi didžiuliai metano kiekiai ir dar labiau stiprina tą šiltnamio efektą.
Pesimistai teigia, jog dėl šiltnamio efekto Žemės atmosfera kaista tokiu greičiu, kad jau vos po 20 metų (!) šiltoji Golfo srovė, žiemą šildanti visą Europą, dėl tirpstančių ledynų nutols, gal net išsisklaidys. Mūsų žemyną, girdi, neilgtrukus imsiąs kaustyti amžinas įšalas, susidarysianti tokia vis storėjanti, vasarą nebenutirpstanti ledo danga. Žodžiu, dar mūsų karta esą sulauksianti tikro naujo ledynmečio!
Skeptikai tikina, esą iš viso nevykstanti jokia klimato kaita, o fiksuojami oro pokyčiai esantys tik natūralūs cikliški svyravimai.
Na o dauguma – optimistai – laikosi aukso vidurio. Jie pripažįsta, kad stiprėja šiltnamio efektas, bet mano, kad tas procesas esą lėtas, problemas turėsiančios spręsti tik ateities kartos.
Kad žaibas netrenktų į tarpkojį
Pradėjusi aiškintis, kurie teisūs, „Akistata“ atsikvošėjo – juk seni žmonės tikina, kad astrologais ir meteorologais negalima tikėti..!
Pavyzdžiui, daug kas pamėgę Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vedėją Audronę Galvonaitę, pastaruoju metu dažnai kviečiamą komentuoti orus, klimato kaitą.
Tačiau net ir gudri višta kartais uodegą išsidilgina. Žiūrovų dievinama Dievo dovaną kalbėti turinti A. Galvonaitė per televiziją bandė paaiškinti, kodėl lietuviškas šaltukas yra ne mažiau žvarbus nei Sibire, kur šalčiai gerokai stipresni. Kai meteorologė paaiškino, jog taip yra dėl to, kad Lietuvoje, girdi, vėjuota, o Sibire žiemą vėjai nepučia, ko gero, nuščiuvo ne tik geografai bei fizikos mokytojai. Nes ne kartą skelbta, kad Sibire spiginant šalčiui oras būna sausas, na, o Lietuvoje net nedidelis šaltis, esant 80–90 procentų santykiniam oro drėgnumui, tiesiog kaulus raito.
Tačiau tai niekis, palyginti su tuo, kaip A. Galvonaitė skaitytojus linksmino pernai vasarą, kai spauda vis citavo jai priskirtus žodžius, kad laukuose užklupus perkūnijai žmogui reikėtų atsitūpti. Ir ne bet kaip, o būtinai suglaudus kojas. Žinoma, kad reikia saugoti savo intymias vietas, ypač patrauklioms merginoms, bet, atleiskite, tikrai ne nuo žaibo...
Na, bala nematė, žiemą perkūnija nesitranko. O kokia žiema laukia po Naujųjų – gili, speiguota ar atlydžių balomis besitaškanti – nežino niekas, net geriausi pasaulio meteorologai. Nes net naudojant galingiausius superkompiuterius, daviklius ir technologijas prognozuoti orus – nelengva.
Orų specialistams vis dar nuolat nutinka kaip tame anekdote... Čiukčis žiemai prisiruošė daug malkų, nes girdėjo meteorologo prognozes, kad žiema būsianti speiguota. Na o meteorologas prisipažino gilią žiemą išprognozavęs dėl to, kad pamatęs čiukčį namo tempiantį daug malkų...
Sigitas STASAITIS
