Grupėje rastu skelbimu pasidalino TV3 laidų vedėja Renata Šakalytė-Jakovleva, klausdama savo draugų ir sekėjų: „Ir ką daryt su tokiu požiūriu į gyvą būtinybę? Tiesiog kraupu. Ko imtis?“
R. Šakalytė-Jakovleva domėjosi, ar tokiu atveju būtų galima kreiptis į policiją, nes dar nėra susidūrusi su tokiu atveju, tačiau sulaukė draugų atsakymo, kad pareigūnai šiuo konkrečiu atveju niekuo padėti esą negali.
Galiausiai laidų vedėja pridūrė asmeniškai parašiusi skelbimo autoriui ir nusiuntusi jam gyvūnų prieglaudų kontaktus.
Į R. Šakalytės-Jakovlevos įrašą sureagavo ir atlikėjas Marijus Mikutavičius, išsakydamas gana griežtą nuomonę.
„Gal žmogus gyvena kaime ir jam p* mūsų miestiečių paniatkės. Visais laikais taip žmonės darė. Parujojo kalė ar katė, privedė mažulių tai gal kurį pasilieka, kitą gal kaimynas paims, o likusių niekas neaugins. Ten šuo ne angeliukas Gucci rankinėj, o eilinis gyvulys. Tai nėra šaunu, bet ne viskas pagal miesto standartus vyksta“, – rašė jis.
Nors atlikėjo pozicija susilaukė palaikymo, R. Šakalytė-Jakovleva stebėjosi M. Mikutavičiaus požiūriu, pabrėždama, kad tokio žiauraus elgesio su gyvūnais toleruoti negalima.
„Marijus Mikutavicius aš tikrai suprantu, ką tu turi galvoje. Mano kaime irgi taip darė. Ir net mano šeimoje taip yra padarę. Bet ar tai reiškia, kad būtina toliau tam pritarti /toleruoti /skatinti? Man atrodo, kad ne. Ir gyvūnas visur yra gyvūnas, Marka. Ar kaime ar mieste. Ar kaimo lenciūginis šuo turi mažiau teisių ir noro gyvent negu Vilniaus daugiabučio?
Bet kokiu atveju gyvenam truputį ne tokiais gūdžiais laikais, kai jau ir prieglaudų daugiau ir galimybių nepakasant atsisakyti augintinio. P.S. Prieš šimtą metų kaime ir mergą, pasidariusią vaiką be šliūbo akmenim užmetydavo. Tai gal ir dabar kaime tegu taip daro? Juk įprasta ir paprotys“, – rašė laidų vedėja.
Išgelbėjo šuniukų gyvybę (Papildyta 11:14 val.)
Po poros valandų R. Šakalytė-Jakovleva savo įrašą papildė atnaujinimu, pranešdama, kad mažyliai bus nuvežami į prieglaudą.
„Šuniukai gyvi. Atsirado geros valios žmonių, kurie juos padės nuvežti į prieglaudą, nes šeimininkui vienam nepavyks. Ačiū už tai. Kartais viešumas išeina į naudą. Tai tik viena istorija, kurios pabaiga gal bus laiminga. Daugybė tokių, kurios baigiasi bjauriai. Aš tikiuosi, kad mes sugebėsime keisti savo požiūrį į gyvą būtybę, nesvarbu kur užgimusią – kaime, vienkiemyje ar sostinėje.
Ir nesvarbu, kad kažkada kitaip elgėsi mūsų seneliai, kaimynai ar tetos. Visada yra išeitis. Pati pirmoji - pasirūpinti gyvūno gerove, jei nelaukiam vadų. O jei neturim tam lėšų – pagalvoti, ar man tikrai reikia gyvūno, kuriam negalėsiu padėti, kai bus būtina. Atsakomybė – išmokstamas dalykas“, – rašė laidų vedėja.
