Šeštadienį Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos pirmo kurso kariūnai prisieks ištikimai tarnauti Lietuvos Respublikai, ginti Lietuvos valstybę, jos laisvę ir nepriklausomybę.
Iškilminga priesaikos ceremonija rengiama istoriniame Žemutinės pilies Senojo arsenalo kieme.
Tęsiant Karo akademijos tradicijas, geriausiam kurso kariūnui, kuriuo šiais metais išrinktas Gediminas Panumis, bus suteikta garbė prisiekusių kariūnų vardu pabučiuoti akademijos vėliavą. Geriausią pirmojo kurso kariūną išrinko vadai ir taktikos instruktoriai bazinio kario kurso metu.
Į Lietuvos karo akademiją šiais metais buvo priimti 53 jaunuoliai. Septyni iš jų, bendradarbiaujant su Antano Gustaičio aviacijos institutu, bus rengiami kaip aviacijos specialistai.
Iškilmingai prisiekę jaunuoliai ir jaunuolės taps Lietuvos kariais, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos kariūnais.
Prieš priesaiką kariūnai Lietuvos kariuomenės Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke Rukloje bazinio kario kurso metu atlaikė aštuonių savaičių išbandymus. Išėjus visą taktikos kursą buvo organizuotos lauko taktikos pratybos, per kurias buvo vertinamos karių žinios, teorijos įsisavinimas ir praktiniai įgūdžiai, įgyti bazinio kario kurso metu.
Kariūnų priesaikos ceremonija pirmą kartą rengiama Žemutinės pilies Senojo arsenalo kieme. Tokia vieta šiam renginiui pasirinkta neatsitiktinai.
Gedimino pilis - valstybės simbolis nuo 1323 m. iki šių dienų, o Senasis arsenalas - ilgiausiai naudotas objektas valstybės karybos istorijoje nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų. Po Liublino unijos iš senojo Vilniaus arsenalo buvo aprūpinamos visos Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės pilys, taip pat gabenami sunkieji pabūklai, naudoti pilims imti Pskove, Maskvoje, Smolenske, Livonijoje.
1794 m. Jokūbas Jasinskis būtent Arsenale, kuriame veikė pogrindžio štabas, davė ženklą pradėti sukilimą.
