Partiją įsteigti norėję ir neigiamo Teisingumo ministerijos atsakymo sulaukę žemaičiai rinksis į sueigą ir svarstys, kaip išbristi iš esamos situacijos.
Pasak neįregistruotos Žemaičių partijos vadovo Egidijaus Skarbaliaus, birželio 8 dieną vyksiančioje sueigoje bus svarstomos visos galimybės: keisti pavadinimą, įstatus bei tuo pat metu skųsti ministerijos sprendimą teismui.
„Dabar svarstomi visi variantai. Šiaip vienas dalykas kitam neprieštarauja, mes galime bandyti registruoti kitą partiją ir tuo pačiu eiti į teismą. Bet vis tai turės spręsti sueiga“, - BNS sakė E.Skarbalius.
Trečiadienį E.Skarbalius iš Teisingumo ministerijos gavo atsakymą, kuriame teigiama, kad Žemaičių partijos Juridinių asmenų registre registruoti negalima.
Anot E.Skarbaliaus, ministerijai užkliuvo pernelyg mažas dalyvių skaičius steigiamajame suvažiavime bei partijos įstatų nuostatos apie žemaičių kalbos vartojimo skatinimą nuo šeimos iki administracinio sektoriaus. Tai esą reikštų, jog Lietuva de facto tampa federacine valstybe.
Abejonių Teisingumo ministerijai sukėlė ir žemaičių siekis savo kraštą atkurti apskrities vieneto pavidalu, nes tai gali kelti grėsmę valstybės teritoriniam vientisumui.
Kuriant partiją, steigiamojo suvažiavimo dokumentus reikia pateikti Teisingumo ministerijai, kuri patikrina, ar partijos steigimas atitinka įstatymo nuostatas, o steigiamos partijos programa ir įstatai nepažeidžia Konstitucijos ar kitų teisės aktų.
Dabar Lietuvoje įregistruotos 37 partijos.
Europoje regioniniai judėjimai nėra retas reiškinys. Italijoje egzistuoja partija „Lega Nord“ („Šiaurės lyga“), kuri priešinasi labiau išsivysčiusios šalies šiaurės išteklių perskirstymui skurdesniems Pietų Italijos regionams.
Ispanijoje aktyviai veikia katalonai bei baskai (pastarieji turi grupuotę ETA, kurios vienas sparnas yra politinis, o kitas veikia teroristiniais metodais), Belgijoje savo partijas bei judėjimus turi valonai ir flamandai.
