Kiekvieno žmogaus žarnyne yra unikalus bakterijų asortimentas, atliekantis įvairius vaidmenis, įskaitant imuninio atsako moduliavimą.
Kinijos Honkongo universiteto tyrimai parodė, kad žmonių, sergančių koronavirusu, mikrobiomų sudėtis yra „gerokai pakitusi“.
Pietų Korėjos tyrimai parodė, kad žmonėms, kurių žarnynas blogai funkcionuoja, labiau tikėtina, jog išsivystys sunki koronaviruso forma, nes dėl sveikų mikrobų trūkumo virusas gali lengviau užkrėsti virškinamojo trakto ląsteles.
Honkongo komanda ištyrė 100 ligoninių, sergančių koronavirusu, kraujo, išmatų ir ligų istorijos duomenis nuo 2020 m. vasario iki gegužės. 27 iš šių pacientų taip pat pateikė mėginius praėjus 30 dienų po infekcijos pabaigos. Tyrėjai taip pat surinko mėginius iš 78 žmonių, neužsikrėtusių koronavirusu, kurie dalyvavo mikrobiomų tyrime dar prieš pandemiją.
Tyrimo išvada – žarnyno mikrobioma gali būti susijusi su „koronaviruso formos sunkumu ir šeimininko imuninio atsako moduliavimu“.
Tyrimo autoriai nustatė, kad pacientų, sergančių koronavirusu, organizmuose sumažėjo kelių žarnyno bakterijų, kurios modifikuoja žmogaus imuninį atsaką, koncentracija.
Paaiškėjo, kad kai kurių bakterijų organizme padaugėjo, pavyzdžiui, Ruminococcus gnavus, Ruminococcus torques ir Bacteroides dorei. Taip pat sumažėjo mikrobų, kurie, kaip žinoma, padeda imuninei sistemai, įskaitant Faecalibacterium prausnitzii ir Bifidobacterium bifidum.
Bakterijų sudėties pokyčiai organizme tęsėsi mažiausiai mėnesį po viruso išnykimo.
„Atsižvelgdami į pranešimus apie pasveikusius pacientus, kurie sirgo koronavirusu, patiriančius nuolatinius simptomus, tokius kaip nuovargis, dusulys ir sąnarių skausmai, mes manome, kad disbiotinė žarnyno mikrobioma gali prisidėti prie imuninės sveikatos problemų, atsiradusių po COVID-19“, – rašo autoriai savo straipsnyje, paskelbtame žurnale „Gut“.
Kraujo mėginiai atskleidė, kad šis mikrobų pusiausvyros sutrikimas taip pat buvo susijęs su didesniu citokinų, mažų molekulių kiekiu, kurios yra natūrali imuninio atsako dalis, ir kuri gali būti pažeista, jei nėra tinkamai sureguliuota.
Sunkios koronaviruso formos skiriamasis bruožas yra imuninė sistema, kuri po koronaviruso infekcijos ir sunkiais atvejais puola sveikas ląsteles ir audinius. Ši vadinamoji „citokinų audra“ įvyksta tada, kai dėl sugadintos reguliacijos sistemos aktyvuojasi didelis ląstelių kiekis, ir ląstelės pradeda naikinti visą organizmą.
Tai gali sukelti ūminį respiracinio distreso sindromą (ŪRDS), kuris gali būti mirtinas. Jei paciento būklė pablogėja iki šio lygio, sunku padėti, dėl to citokinų audrų prevencija tapo pagrindiniu tikslu vaistų nuo koronaviruso išradimui.
Anglijos Nacionalinės sveikatos tarnyba (NHS) neseniai patvirtino du tokius priešuždegiminius vaistus, įprastai vartojamus artritui gydyti, kurie gali padėti žmonėms, gydomiems nuo koronaviruso intensyviosios terapijos skyriuose. Naujausi klinikinio REMAP-CAP tyrimo rezultatai parodė, kad tik intensyviosios terapijos metu deksametazoną vartojusių žmonių mirtingumas buvo 35,8 proc. Jis sumažėjo iki 25,3 proc., kai pacientams taip pat buvo paskirtas arba tocilizumabas, arba sarilumabas.
Naujausias tyrimas buvo tik stebimasis, todėl dar negalima tvirtai teigti, kad koronavirusas keičia žarnyno mikrobiomą, arba, kad susilpnėjusi mikrobioma sukelia sunkesnę infekciją. Tačiau atskiras Pietų Korėjos tyrimas, paskelbtas „Mbio“, rodo, kad pastaroji įžvalga yra labiausiai tikėtina.
Korėjos universiteto Žmogaus ir mikrobų sąveikos laboratorijos akademikai analizavo įvairių tyrimų duomenis, kuriuose buvo tiriamas blogos žarnyno būklės poveikis koronaviruso infekcijai.
Tyrimo apžvalgai vadovavęs dr. Heenamas Stanley Kimas mano, kad dabar turima reikšmingų įrodymų, patvirtinančių teiginius, kad žarnyno mikrobioma užima svarbų vaidmenį imuniniame atsake į SARS-CoV-2 infekciją. Daktaras Kimas sako, kad prastai veikiantis žarnynas gali sustiprinti infekcijos sunkumą, nes dėl mažesnio mikrobų kiekio koronavirusui lengviau pasiekti virškinamojo trakto ir vidaus organų paviršių. Šių organų paviršiuje yra receptorius, vadinamas ACE2, ir šis atsikišęs baltymas yra tas, kurį virusas užgrobia, kad galėtų patekti į ląstelę. Jo daug randama plaučiuose ir kvėpavimo takuose, taip pat virškinimo sistemoje.
„Panašu, kad tarp pakitusios žarnyno mikrobiomos ir sunkios koronaviruso formos yra ryšys“, – sakė dr. Kim.
Žarnyno mikrobioma yra labai jautri ir veikia atsižvelgdama į žmogaus sveikatą, mitybą ir aplinką. Mokslininkai vis daugiau sužino apie mikrobiomos svarbą. Žmonės, kenčiantys nuo pagrindinių sveikatos problemų, tokių kaip aukštas kraujospūdis, nutukimas ir diabetas, turi nesubalansuotas mikrobiomas.
Didžiausia rizika mirti nuo koronaviruso yra vyresnio amžiaus žmonėms. JAV ligų kontrolės ir prevencijos centras (CDC) teigia, kad vyresni nei 85 metų asmenys 630 kartų dažniau miršta nuo COVID-19 infekcijos nei 18–29 metų asmenys. Daktaras Kimas sako, kad vyresni žmonės taip pat dažniau kenčia nuo blogai veikiančios mikrobiomos.
