Kol policija nesėkmingai ieškojo įtariamojo, Kaune išžaginusio merginą ir pasikėsinusio išžaginti moterį, 28 metų Vytautas Norkus, Marijampolėje nusižiūrėjęs naują auką, leidosi paskui ją, užpuolė, išžagino ir nužudė.
Lemtingas susitikimas
Buvo 2005-ųjų rugsėjo 14-osios rytas. Tryliktoji V. Norkaus, 5 metus praleidusio Marijampolės pataisos namuose, laisvės diena. Ir septinta diena, skaičiuojant nuo paskutinio V. Norkaus įvykdyto, bet neišaiškinto nusikaltimo Kaune.
Tą rytą V. Norkus blaškėsi Marijampolėje, nes turėjo įvykdyti pažadą, duotą kitiems kaliniams, tebelikusiems už grotų – permesti per Marijampolės pataisos namų tvorą draudžiamų daiktų. Kai to padaryti nepavyko, jis atėjo į autobusų stotį, susiruošęs važiuoti namo į Bebruliškę. Iki autobuso dar buvo likę laiko, todėl V. Norkus užėjo į stoties barą ir vienas išgėrė trauktinės. Užsisėdėjęs suprato, kad į autobusą pavėlavo, tad laiką vėl leido bare.
Jau popiet, apie ketvirtą valandą, neblaivus bastūnas pamatė Prienų link keleivių laukiantį mikroautobusą ir į jį įlipo. Bilietą nusipirko iki Prienų. Vėliau V. Norkus tardomas kartos: „Tikrai nežinau, kodėl važiavau į Prienus – tarsi kažkas traukė“.
Autobusui jau įjungus variklį, pabeldusi į uždarytas duris, įlipo atskubėjusi mergina – Marijampolės kolegijos pirmakursė Eitė K. (18 m.). Ji po paskaitų vyko į namus Opšrūtų kaime, už 15 kilometrų nuo Marijampolės.
Apsidairiusi, kad arti nėra laisvos sėdimos vietos, mergina liko stovėti prie vairuotojo. Netrukus vienas keleivis jai šūktelėjo, kad gale yra laisva vieta. Eitė K. atsisėdo prie nepažįstamo vyro – kaip vėliau paaiškėjo, prie iškrypėlio V. Norkaus...
Į savo bendrakeleivį Eitė K. nekreipė jokio dėmesio. Užtat šis, jausdamas itin simpatiškos merginos artumą, nerimo savo kailyje ir jau rezgė mintyse kėslus.
Galiausiai tapo žudiku
Pamargių stotelėje, nuo kurios iki namų reikėdavo paeiti kaimo keliu apie pusę kilometro, Eitė K. išlipo. Akimirksniu paskui ją iššoko ir būsimasis žudikas, nors pagal nusipirktą bilietą tebuvo nuvažiavęs mažiau nei pusę kelio.
Autobusui nuvažiavus, V. Norkus užsirūkęs ėmė stebėti savo būsimąją auką – matė, kaip ji perėjo per plentą ir pasuko į šalutinį kelią. Rūkydamas jau žinojo, kad bet kokia kaina sieks nepažįstamosios artumo.
Tuo metu judriame Marijampolės – Prienų – Vilniaus kelyje nebuvo nei mašinų, nei praeivių. Juodų minčių užvaldytas iškrypėlis merginą prisivijo, sugriebė už peties ir nustūmė į pakelės griovį. Vieta buvo gana patogi juodiems darbams: statokas šlaitas, griovio dugno nuo kelio nematyti, apaugę krūmais ir aukšta žole.
Eitei K. pradėjus šaukti, užpuolikas sugriebė ją stipriau, delnu užspaudė burną ir nusitempė giliau į krūmus. Aukai atsisakius mylėtis, V. Norkus jėga ją apnuogino ir padarė tai, ko siekė. Smulkutė mergina priešinosi, spyrė žagintojui, bet jis buvo stipresnis.
Išniekinta studentė tyliai paklausė V. Norkaus, ar jau galėtų eiti. Tas atsakė neigiamai – esą pranešianti policijai. Nors Eitė K. tikino nesiskųsianti, žagintojas, pastebėjęs šalia nukritusią merginos rankinę, staiga vėl užgulė auką visu kūnu, prisitraukė rankinę ir nuplėšė jos dirželį. Šį užmetė Eitei ant kaklo ir pradėjo veržti. Atsisėdusi nelaimėlė bandė priešintis, vis dėlto pakako maždaug penkių minučių tokios nelygios kovos, ir jos rankos pradėjo svirti... Žagintojas suprato tapęs ir žudiku.
Veikė apgalvodamas
V. Norkui rūpėjo likti nesusektam. Kad neliktų jokių jo pėdsakų ant aukos daiktų, jis nurengė nebegyvą Eitę K. nuogai, nuėmė grandinėles, žiedus, išsegė auskarus, į vieną vietą surinko išmėtytus kitus jos daiktus. Viską sudėjo ant patiesto merginos apsiausto ir surišo į ryšulį. Po to, įvertinęs, kad kūną greitai gali pastebėti praeiviai, nutempė jį tolėliau – į didesnes žoles. Pasiėmęs ryšulį, žudikas patraukė prie vandens telkinio. Eidamas dar pasiėmė rastą lazdą. Ja užkabino ryšulį ir paskandino.
Rūšiuodamas nužudytosios daiktus, V. Norkus buvo pasiėmęs jos telefoną, rankinėje rastus 200 litų ir dujų balionėlį (Eitė bijodavo vaikščioti viena net ir kaimo keliu, tad buvo pasiruošusi gintis – tarsi būtų seniai nujautusi būsimą tragediją). Į telefoną įsidėjo savo SIM kortelę, bet aparatas reikalavo PIN kodo, tad žudikas telefoną išmetė į tą patį vandens telkinį. Eitės SIM kortelę sulaužė ir numetė. Viską apgalvotai atlikęs, V. Norkus sugrįžo į pagrindinį kelią ir maršrutiniu autobusu parvažiavo į Marijampolę. Ten nusitrenkė pas draugą ir su juo girtavo iki kito ryto.
Toks pats braižas
Eitės K. žudikas laisvas prabuvo dar pustrečios paros. Jis buvo sulaikytas parą aktyviai ieškotos studentės laidotuvių išvakarėse.
Mintis ieškoti žudiko Bebruliškėje kilo keliems Kazlų Rūdos policijos pareigūnams, prieš keletą metų susidūrusiems su V. Norkumi.
„Vos sužinojęs apie pakelėje išžagintą ir nužudytą merginą, iškart prisiminiau Bebruliškės kaime ir apylinkėse anksčiau įvykdytus lytinius nusikaltimus, kuriuos man, tuomet Kazlų Rūdos policijos kriminalistui, teko tirti, – pasakojo dabar Marijampolės policijos viršininko pavaduotoju dirbantis Skirmantas Andriušis. – Visus tirtus nusikaltimus aš fiksuodavau savo darbo užrašuose, kuriuos turiu iki šiol. Pastudijavęs radau vienodų detalių: po lytinio nusikaltimo aukos būdavo smaugiamos, nusikaltimui būdavo pasirinkta atoki, nuošali vieta, pakelė, kurioje, įtariau, auka galėjo būti užklupta iš pasalų. Gal ir kriminalisto nuojauta pakuždėjo. Sužinojęs, kad V. Norkus ką tik išleistas iš įkalinimo įstaigos, savo įtarimais pasidalinau su studentės nužudymą pradėjusiais tirti kolegomis. Netrukus paaiškėjo, kad mes neklydome“.
V. Norkus buvo suimtas, kai policininkai užklupo jį močiutės namuose Bagotosios kaime. Jis nesipriešino, nieko neneigė.
Kiek vėliau teisėsaugininkai tegalėjo stebėtis, kad „zonos“ patirtis V. Norkaus nepakeitė – jis, atsidūręs policininkų rankose, nemėtė pėdų, vengė pakelti akis, buvo paklusnus, nuolankus, atviras, pasakojo ne tik apie nusikaltimą, už kurį buvo sučiuptas, bet ir apie kitus, padarytus anksčiau. Taip buvo atskleisti ir šio lytinio maniako užpuolimai Kaune, įvykdyti prieš Eitės K. nužudymą.
Iki gyvos galvos
Už išžaginimą ir nužudymą V. Norkus 2006-ųjų kovo mėnesį Kauno apygardos teismo nuosprendžiu nuteistas kalėti iki gyvos galvos. Teismas nutarė, kad tokius pačius nusikaltimus darantis asmuo, kurio „ciniškas požiūris į kito žmogaus sveikatą, garbę bei orumą“, yra pavojingas visuomenei. Nuteistasis pripažintas pavojingu recidyvistu.
Teismas iš nuteistojo priteisė nužudytosios tėvams per 250 000 litų turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tačiau V. Norkui tai – tik informacija.
Žeminantį lytinio maniako vardą gavusio V. Norkaus biografijoje – 6 teistumai. Pusė jo nusikaltimų – išžaginimai ir pasikėsinimai išžaginti. Nors specialistai nustatė, kad aukų nuolat tykodavęs V. Norkus yra psichiškai sveikas, daug kam tai nesuvokiama.
„V. Norkaus elgesio ir minčių tyrimas, manau, būtų įdomus psichologams, analizuojantiems nusikaltėlio, maniako, paveikslą, – svarstė Kazlų Rūdos kriminalinės policijos vadovas Ridmantas Jonika. – Iki šiol daug kas stebina. Juk ne kiekvienas nusikaltėlis, atlikęs juodą darbą, dar kalbasi su savo auka, buvę – užjaučia ją, rodos, rūpinasi. Keistoka, kad V. Norkus visada veikdavo tik tokiu pačiu būdu – rinkdavosi tik užkluptas, nepažįstamas aukas, visas jas smaugė, spaudė kaklą, grasino peiliu. Įdomu, kodėl toks jaunas, tik 16 metų, jau buvo valdomas troškimo mylėtis prievarta...“
Kitą šeštadienį portale „Balsas.lt“ skaitykite:
Kodėl tapo iškrypėliu?
Irena ZUBRICKIENĖ
