„Akistata“ dar kartą prisimena Bagotosios kaimo (Kazlų Rūdos sav., Marijampolės apskr.) gyventojo Vytauto Norkaus (33 m.) padarytus nusikaltimus, kad žmonėms primintų, jog kitų likimus negailestingai traiškančiu monstru gali būti ne tik sunkus psichikos ligonis, koks nors alkoholikas, bet ir iš pažiūros normalus vyras.
„Antrasis Jonaitis“
Keturias pasikėsino išžaginti, bet tikslo nepasiekė, keturias – išžagino. Vieną iš jų – nužudė. Visa tai – Vytauto Norkaus (33 m.) gyvenimo užfiksuoti „pasiekimai“, už kuriuos šis iškrypėlis lygiai prieš 5 metus nuteistas kalėti iki gyvos galvos. Kalbama, kad dar yra ir tokių šio seksualinio maniako aukų, kurios po nusikaltimų niekur nesikreipė.
Marijampolės teisėsaugininkai V. Norkų praminę „antruoju Jonaičiu“. Grigiškių miesto (Vilniaus sav.) gyventojas Kazys Jonaitis (dabar 68 m.) 2003-iaisiais nuteistas kalėti iki gyvos galvos dėl keturių merginų išžaginimo ir trijų iš jų nužudymo. Visos jos 2001-aisiais dingo, o vėliau buvo išniekintos ir nužudytos, kai Vilniuje, Savanorių prospekte, stabdė pakeleivingas mašinas, o joms sustojo K. Jonaitis. Pakelėse sutiktas ir įsiviliotas aukas vietovėse prie Vilniaus–Kauno kelio pražudęs K. Jonaitis pramintas „pakelių maniaku“.
Suvalkijos iškrypėlis V. Norkus savo aukų tykodavo dažniausiai taip pat pakelėse – tik ne atvirai jas užkalbindavo, o užpuldavo kelias minutes prieš tai sekęs, stebėjęs iš pasalų. Kaip žvėris.
Maniako dosjė
Nuteistųjų iki gyvos galvos kameroje V. Norkus atsidūrė po šeštojo nuosprendžio. Jis pripažintas pavojingu recidyvistu. Keturi iš šešių V. Norkaus teistumų – už išžaginimus ir pasikėsinimus tai padaryti.
Pirmą kartą į teisiamųjų suolą V. Norkus sėdo būdamas dar nepilnametis, vos sulaukęs 16 metų. Tąkart buvo nuteistas už moters išžaginimą. Bet už grotų praleido tik kiek daugiau negu metus – išgelbėjo amnestija.
Laisvėje dorai nesugebėjęs gyventi V. Norkus po gero pusmečio buvo nuteistas kalėti 3 metus ir 3 mėnesius – už plėšimą. Šią bausmę atliko, kaip sakoma, nuo skambučio iki skambučio. Bet po 5 mėnesių V. Norkui nuskambėjo trečiasis teismo nuosprendis – treji metai už vagystę. Vėl sėdėta iki bausmės galo.
Po pusės metų, praleistų laisvėje, V. Norkus vėl buvo teisiamas. Šįkart – už keletą nusikaltimų: už chuliganizmą, vagystę, plėšimą, kelis pasikėsinimus išžaginti ir išžaginimą. Marijampolės teismas jau tada lytiniu iškrypėliu pavadintam 23 metų jaunuoliui paskyrė 6 metų laisvės atėmimo bausmę, bet netrukus Kauno apygardos teismas ją sumažino vieneriais metais.
Vos tik V. Norkus 2005-ųjų rugsėjo 2-ąją, atlikęs visą bausmę iki galo, buvo paleistas iš Marijampolės pataisos namų, po kelių valandų jis, atsidūręs Kaune, užpuolė ir išžagino merginą... Po kelių dienų, kadangi buvo neišaiškintas ir nesučiuptas, – dar vieną merginą nuskriaudė vėl Kaune. Galiausiai, rugsėjo 14-ąją, Marijampolės savivaldybės teritorijoje, prie pat judraus Marijampolės–Prienų kelio, išžagino ir nužudė studentę... Tąkart po kelių dienų išaiškintas ir suimtas iškrypėlis laisvės nebeišvysta iki šiol.
V. Norkaus gyvenimo už grotų ir gyvenimo laisvėje „aritmetika“, skaičiuojant nuo 16 metų, kai pirmą kartą buvo nuteistas, iki paskutiniojo suėmimo, švelniai tariant, stebinanti: per 12 metų „zonoje“ jis praleido 11 iš jų, o laisvės oru pakvėpuodavo trumpai – kartą apie pusmetį, kitus kartus – vos po kelias savaites.
Pirmas nusikaltimas
Savo nusikaltimų kelią V. Norkus pradėjo iškart nuo sunkaus nusikaltimo. 1993-iųjų birželio 29-osios pavakarę jis išžagino 8 metais vyresnę moterį.
Tą pavakarę V. Norkus, prieš kelis mėnesius tapęs šešiolikmečiu, iš Marijampolės traukiniu vienas važiavo į Kauną – lyg ir paviešėti pas gimines. Važiuojant, kaip vėliau jis teigė, šovusi mintis išlipti kurioje nors atokioje kaimo stotelėje ir patykojus apiplėšti sutiktą moterį. Panašų darbelį V. Norkus, kaip paskui teisėsaugai prisipažino, prieš kelias dienas jau buvo atlikęs vienoje stotelėje prie geležinkelio, tik tada jokia apvogta moteris dėl pradingusios piniginės į policiją nesikreipė. Toji „repeticija“, likusi be atpildo, galėjo jį paskatinti veikti toliau.
Patogi vieta nusikaltimams – miškingas Kazlų Rūdos kraštas. Tad juodą mintį traukinyje subrandinęs V. Norkus, spjovęs į savo sumanytos kelionės tikslą, išlipo miške, Bebruliškės kaime, likus keliems kilometrams iki Kazlų Rūdos ir dar net neįpusėjus kelionės į Kauną.
Išlipęs šešiolikmetis, stovėdamas perone, iškart pamatė keliuku tolstančią nepažįstamą moterį – aukštą, liekną, ilgais palaidais plaukais. V. Norkus nusekė paskui ją, tyliai priartėjo, užpuolė ją iš už nugaros ir pargriovė ant žemės. Noras apiplėšti, prisilietus prie moters kūno, virto noru pasimylėti.
Smūgiu į nugarą parversta moteris – kaip paaiškėjo, tuo metu Kaune vienos įstaigos sekretore dirbusi ir traukiniu parvažiavusi vietos gyventoja – elgėsi lyg stabo ištikta, nes nieko panašaus nesitikėjo. Blaivus užpuolikas, jai prie kaklo prikišęs peilį, pareikalavo nesijudinti. Jis šitaip nuvedė moterį į rugių lauką, esantį už kokių šešių metrų nuo kelio, grasindamas liepė apsinuoginti, pats nusismaukė kelnes ir užgulė savo auką.
Bijojo, kad nenužudytų
Palikęs išžagintą moterį, dar pasiėmęs iš jos rankinės 20 litų, V. Norkus liepė nelaimėlei pasėdėti toje pačioje vietoje nors keliolika minučių, nesidairyti, nesekti jo akimis ir tik tada eiti savais keliais.
Prigrasinta auka klusniai vykdė žagintojo nurodymus, nes buvo jo labai išsigandusi. Netekėjusi moteris vėliau sakė baiminusis, kad užpuolikas, jeigu ji būtų jam priešinusis, būtų ją subadęs peiliu, gal net nužudęs.
O patyrę psichiatrai, studijavę maniakų padarytus nusikaltimus, linkę tvirtinti, kad lytinį maniaką aukos, ryžtingai jam pasipriešinusios, galėtų nuvyti. Patartina užpultosioms jokiu būdu netylėti ir nuolankiai nevykdyti to, kas liepiama. Tada maniakas sutrinka. Reikia pakelti balsą – rėkti kaip ant gyvulio, kaip ant prasikaltusio šuns. Sako, taip maniakas sugniuždomas ir lengvai išgąsdinamas.
Taigi jau tada, kaip dabar, paskaičius archyvinę V. Norkaus baudžiamąją bylą, peršasi mintys, būta ženklų, kad „į žygius“ pakilo nesivaldantis lytinis iškrypėlis, tačiau tokios išvados padarytos tik gerokai vėliau, kai maniako aukomis tapo daugiau moterų ir merginų.
V. Norkus nesistengė su moterimi susipažinti ir bendravimu pelnyti jos palankumą, o užpuolė ir iškart pargriovė, tarsi perspėdamas, kad jis tikrai pasieks savo tikslą, laimės.
Specialistai taip pat sutaria, kad išsilavinę, lengvai bendraujantys, neužsisklendę vyrai turi mažesnę tikimybę tapti maniakais. O saugotis reikėtų neišsilavinusiųjų, nenorinčiųjų ar negalinčiųjų kalbėti apie save, tylenių, vienišų, draugų neturinčių žmonių.
Būtent taip tada buvo charakterizuojamas ir vos 7 klases įstengęs baigti V. Norkus. „Akistatos“ kalbintų jo buvusių mokytojų iš Bagotosios kaimo mokyklos teigimu, paauglys V. Norkus atrodydavo esąs paskendęs savo mintyse, galbūt – fantazijose. Jis niekada nesugebėjo rasti emocinio ryšio su aplinkiniais, o jo namuose tokio ryšio irgi nebuvo. Belikdavo planuoti, fantazuoti ir mėgautis tas fantazijas įgyvendinus.
Kitą šeštadienį portale „Balsas.lt“ skaitykite:
„Maniakas šiurpino dvi savaites“
I. ZUBRICKIENĖ
