Daugiau apie tai – TV3 žiniose.
Šiuo metu atskaičius mokesčius, minimali mėnesinė alga siekia 708 eurus. Preliminariais Lietuvos banko skaičiavimais, pagal galiojančia formulę, ji kitais metais turėtų didėti iki 782 eurų „į rankas“, arba 1070 eurų popieriuje.
Tiesa, kiek tiksliai didės minimali mėnesinė alga dar neaišku, nes diskusijos tarp valdžios, verslininkų ir darbdavių Trišalėje taryboje tik prasideda.
„Mūsų tikslas yra kelti ne tik kelti minimalų darbo užmokestį, bet ir kelti vidutinį darbo užmokestį, mes derėdamiesi dėl minimalios algos, mes kartu galvojame apie viduriniąją klasę, nes tas dydis išstumia ir kitus atlyginimus“, –teigia profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.
Kitais žodžiais tariant, jeigu šalyje kyla minimali alga, į ją reaguoja ir didesnės algos, kurios taip auga kartu.
Minimalios mėnesinės algos didinimui šiemet ypač priešinasi verslas, kuris aiškina, kad Lietuvoje algos auga per greitai.
„Mes galime didinti iki begalybės. Jeigu reikia, galim ir 2000 mokėti. Vokietijoje minimali alga 2000 eurų. Klausimas, ar plėsime ir vystysime savo ekonomiką, ar mes paskui susitraukinėsim. 1070 eurų šiai dienai yra per brangu. Pasikartosiu, ką kalbame pastoviai, mūsų našumas nekyla taip, kaip kyla atlyginimai“, – sako pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.
Galutinį sprendimą priims valdantieji
Verslui antrina ir ekonomistas Nerijus Mačiulis, esą Lietuvai derėtų keisti formulę, pagal kurią yra skaičiuojama minimali mėnesinė alga.
„Padidėjęs mėnesinis minimalus atlyginimas, nepaisant to, kad labai mažai darbuotojų gauna minimalų atlyginimą, jis pakelia atlyginimus visiems, nes darbdaviai turi išsaugoti diferenciaciją pagal gebėjimus, pagal stažą. Ir pakilęs darbo vidutinis užmokestis vėl sukuria prielaidas minimalaus atlyginimo didėjimu kitais metais, – teigia „Swedbank“ ekonomistas N. Mačiulis. – Dėl to reikėtų susieti ne tik vidutiniu darbo užmokesčio kilimu minimalų atlyginimą, bet ir su produktyvumu ir tada tais metais, kada vidutinis darbo užmokestis didėja, bet, pavyzdžiui, yra ekonomikos nuosmukis, produktyvumas nepadidėja, minimalus atlyginimas būtų keliamas šiek tiek kukliau. Tokiu būdu nebūtų sukeliama rizika, kad įmonės praras eksporto rizikas ir padidės nedarbo lygis.“
Tiesa, galutinį sprendimą dėl minimalios mėnesinės algos kėlimo priimti turi valdantieji.
„Bandysim ieškoti kažkokio konsensuso ir kažkokio sutarimo. Jeigu atsitiks taip, kaip anksčiau atsitikdavo, kad nuomonės išsiskirs, tai tada Vyriausybei teks patvirtinti tą dydį. Reikia truputėlį geriau pajusti, kokia bus šių metų projekcija, kai jas atnaujins Finansų ministerija ir Lietuvos bankas tam, kad pataikytumėm kaip įmanoma taikliau nustatydami ateinančių metų minimalią algą“, – teigia Ingrida Šimonytė.
Šimonytė viliasi, kad sprendimas dėl minimalios algos bus aiškus rugsėjį.
Daugiau apie tai sužinokite vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
