Viešųjų pirkimų tarnybos vadovas Žydrūnas Plytnikas išdrįso atvirai išrėžti, kad viešieji pirkimai Lietuvoje absoliučiai nebuvo kontroliuojami net 15 metų, o jiems prižiūrėti įsteigta tarnyba tik tyliai stebėjo, kaip valstybės milijardai plukdomi pro šalį.
- Ar pastaruoju metu atgrumėjusi neskaidrių viešųjų pirkimų lavina nesustos? - klausė “Respublika" Ž.Plytniko.
- Viešieji pirkimai - valstybės katastrofa. Nuo pat 1995 metų jie nekontroliuojami. Buvo susitarimai, ką galima tikrinti, ko ne. Dabar, per 3 mėnesius patikrinę 80 pirkimų, net 40 iš jų bylas perdavėme ikiteisminio tyrimo institucijoms, nes akivaizdžiai matyti baudžiamosios atsakomybės požymių. Tik 20 pirkimų buvo tvarkingi, kituose nurodėme ištaisyti trūkumus. Daugiausia korupcijos židinių susiję su Europos Sąjungos paramos panaudojimu. Kur tik pasisuka vienas kitas milijonas europinių pinigų, visur pažeidimai.
- Ir kiek Lietuva dėl to praranda?
- Kadangi viešiesiems pirkimams per metus skiriama 10 milijardų, tai, manau, į orą išleidžiama gal kokie 3 milijardai, o gal ir daugiau. Pavyzdys - “Vilniaus vandenys". Bendrovė pirkimus vykdė, kaip norėjo, niekas nekontroliavo. Sumos, kurios galėjo būti nuplukdytos, - milijoninės, o gal ir iki milijardo siektų. Nes yra tik sąskaitos faktūros, o pirkimo dokumentų, sutarčių, planų nėra.
- Bet tarnyba dar laukia, o naujoji bendrovės vadovybė žada dokumentus pateikti?
- Bus matyti, kai jie vis dėlto pateiks kažkokias kopijas, ištrauktas iš rūsio. Manau, su “Vilniaus vandenimis" be baudžiamosios bylos neapsieisime. Greičiausiai medžiagą apie 2006-2008 m. bendrovės vykdytus pirkimus bus galima prijungti prie šiuo metu Specialiųjų tyrimų tarnybos vykdomo tyrimo dėl 2009-2010 m. viešųjų pirkimų. Bus pasitelkta ir daugiau institucijų, kad patikrintų visus šios bendrovės dokumentus. Kalbama ne tik apie viešuosius pirkimus, bet ir apie buhalterinės apskaitos, archyvų tvarkymą ir t.t.
- Kuri viešųjų pirkimų grandis silpniausia?
- Konkurso sąlygos. Pagrindinis žaidimas vyksta pačioje pradžioje, kur mažiausia kontrolės. Laimėtojas pasirenkamas, kaip užprogramuota konkurso sąlygose. Sutartis sudaroma viena suma, o paskui apauga dar dešimtimis kitų sutarčių. Ypač statybų segmente. Rangovai samdo subrangovus, šie - dar kitus subrangovus, ir iš esmės darbus atlieka neaišku kas.
- Konkursų sąlygas ir reikalavimus dažniausiai rengia ne patys pirkėjai, o samdyti ekspertai. Kokia jų atsakomybė?
- Jokios. Dažniausiai ekspertų išvados parašytos taip, kaip reikia perkančiai organizacijai. Aptikus pažeidimų, ši dangstosi ekspertų išvada. O ekspertas sako, kad tai tik jo nuomonė... Projektus administruojančios agentūros taip pat neretai samdo ekspertus paraiškoms vertinti. Ekspertas negali teikti išvados tik jei pats dalyvavo rengiant savo vertinamą projektą, jokie kiti ryšiai su projekto rengėju, galintys sukelti interesų konfliktą, netiriami.
Niekas nepasikeis, kol nebus nustatyta atsakomybė kiekvienam viešųjų pirkimų procese dalyvaujančiam asmeniui už kiekvieną priimtą sprendimą ar išvadą. Ir ta atsakomybė turi būti diferencijuota, pagal pirkimo mastus, lėšas. Ne taip, kaip šiandien: projekto vertė keli milijonai, o bauda už pažeidimą tiesiog juoką kelianti.
- Pažeidėjams numatytas ir teisės dirbti tam tikrą darbą suvaržymas, tik ar dažnai jis taikomas?
- Na ir kas, kad pašalins iš Viešųjų pirkimų komisijos metams? Arba skirs baudą nuo 500 iki 2500 litų? Aš milijoną pavogiau, gaunu maksimalią baudą, o milijonas vis tiek lieka kišenėje. Be to, korupcijos ašis - ne Viešųjų pirkimų komisija. Pats vadovas įpareigoja komisiją, aišku, žodžiu. Nustačius pažeidimų, eilinis komisijos narys gauna baudą, o po kelių mėnesių vadovas jam už gerą darbą skiria premiją, ir jis toliau sau gerai gyvena.
- Ir jo geradaris vadovas taip pat lieka švarus?
- Taip, vadovas paskiria komisiją, kuri formaliai atsakinga, o visi užkulisiniai sandoriai vyksta tarp perkančios organizacijos vadovo, jo pasirinkto tiekėjo ir komisijos pirmininko. Yra tokių pavyzdžių ir “Sodros", ir kitų organizacijų konkursuose. Tai vyksta nuolat, kiekvieną dieną ir yra vieša paslaptis. Dabar rengiamos Viešųjų pirkimų įstatymo pataisos, kur griežta atsakomybė numatoma ir perkančiosios organizacijos vadovui, ir ekspertams, ir kitiems asmenims, susijusiems su viešaisiais pirkimais.
- Viešuosius pirkimus vykdo ne privačios, o valstybės ar savivaldybių institucijos. Kiekviena jų yra kam nors pavaldi, rašo ataskaitas. Negi niekam taip ir neužkliūva akivaizdūs pinigų švaistymai?
- Taigi, kad nėra tos priežiūros. Nė viena valstybės institucija, kuri turi savo pavaldžias įstaigas, nenori prisiimti už jas atsakomybės. Pavyzdžiui, Sveikatos apsaugos ministerijos sistemoje vykdomi pirkimai, protezų ar aparatūros, tačiau nei ministerija, nei ligonių kasos nežiūri, kas vyksta jų pašonėje, o paskui net ir dangsto pažeidimus. Turi būti griežta atsakomybė nuo ministerijos iki pačios žemiausios grandies. Tuomet atsiras ir auditai, kurie šiuos procesus prižiūrės, ir aiškios pareigos asmenims, vykdantiems projektų priežiūrą.
- O ką daro pati Viešųjų pirkimų tarnyba?
- Įsteigtas naujas Rizikos vertinimo skyrius, jis ir atrinko patikrinti pačius rizikingiausius pirkimus, kuriuos vykdant radome šiurkščių pažeidimų. Rengiami teisės aktų projektai, kurie numato daug griežtesnę vidaus kontrolės sistemą, kad pirkimai būtų kontroliuojami nuo pat pradžių iki pačių projektų įgyvendinimo. Bus reikalaujama, kad kiekvienoje institucijoje vidaus auditas ne tik planinius auditus atliktų, bet ir tikrintų viešuosius pirkimus. O Viešųjų pirkimų tarnybai paprašius - teiktų savo išvadas.
- Manote, politikai tai palaikys?
- Jei bus suinteresuoti realiai mažinti korupciją - manau, taip. Juk ne be jų žinios viešieji pirkimai iki šio meto buvo pasipelnymo šaltinis. Aišku, yra tam tikros atskiros interesų grupės, tai matyti, kai ne tik Viešųjų pirkimų, bet ir kiti įstatymai, pakliuvę į Seimą išeina kitokie, nei buvo paruošti. Bet, manau, turėtų subręsti ir tauta, ir politikai, suprasti, kad vieną kartą reikia stabdyti tą valstybės turto grobstymą. Juk tai tas pats, jei į bet kurio namus kažkas ateitų ir apvogtų. Tie milijardai yra ne kažkieno, o visų mūsų.
Informacija
Naujojo “Vilniaus vandenų" vadovo Valentino Miltienio žiniomis, bendrovė per trejus metus viešiesiems pirkimams teišleido 100 mln. litų.
Iš pareigų pašalintam buvusiam “Vilniaus vandenų" generaliniam direktoriui Dariui Norkui iškelta baudžiamoji byla dėl piktnaudžiavimo tarnyba būtent atliekant viešuosius pirkimus.
Buvęs “Vilniaus vandenų" generalinis direktorius Bronius Miežutavičius, vadovavęs bendrovei 1997-2009 m., žiniasklaidą tikina, kad jam dirbant nebuvo nė vieno skundo dėl Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimų. O bendrovę dešimtis kartų tikrinusios Viešųjų pirkimų tarnyba ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba nerado nė vieno nusižengimo.
Kalbėjosi Alia ZINKUVIENĖ
