Ž. M. Barozas, kaip Europos Komisijos delegacijos vadovas, dalyvavo Baltijos jūros valstybių vyriausybių vadovų susitikime, kur buvo diskutuojama apie regiono konkurencingumo skatinimą, ekonomikos augimą ir bendradarbiavimą energetikos srityje, tartasi, kaip didinti bendradarbiavimo struktūrų ir instrumentų efektyvumą.
Kartu su regiono valstybių lyderiais Ž. M. Barozas prisiėmė tvirtą politinį įsipareigojimą paversti tikrove pagrindinį susitikimo dokumentą - Vilniaus deklaraciją "Baltijos jūros regiono vizija 2020-iesiems". Deklaracijoje teigiama, kad Baltijos regionas, išnaudodamas regioninio bendradarbiavimo struktūrų potencialą ir patyrimą, turi gerų galimybių tapti vienu labiausiai klestinčių, novatoriškų ir konkurencingų pasaulio regionų. Tačiau būdų, kaip vos per dešimtmetį pavers Baltijos regioną klestinčiu, susitikimo dalyviai nenurodė.
Dr. Kęstutis Jaskelevičius, ekonomistas, teigia įžvelgiąs "tam tikrą dramatišką šio viršūnių susitikimo kontekstą": "Vis dėlto artėja Europos Sąjungai lemtinga valanda. Ji gali žlugti dėl nevykusiai sukonstruoto ekonominio mechanizmo: nėra valiutinės vienybės, bendros mokesčių politikos, o jos nesant gyvenimo lygis skirtingose šalyse labai skiriasi. Šiame kontekste - išliks Europos Sąjunga ar ne - kiekvienas savų interesų labiau paiso, projektuoja savo ateitį po Europos Sąjungos. Rusijos premjero neatvykimas davė toną - nedalyvauja ir lenkų, švedų, danų premjerai. Manyčiau, tai ne užimtumo dalykai, o tiesiog pozicijų demonstravimas. Štai rusai su vokiečiais savo interesus puikiai suderina ir be šito Baltijos šalių forumo. Lenkai taip pat greičiausiai ieškos rimtesnio partnerio nei Lietuva. Ir tas bendrų energetikos projektų finansavimas gali būti labai komplikuotas. Pats Ž. M. Barozas nieko konkretaus nesako. Taigi, mano prognozės niūrokos".
