Žydrūno Ilgausko agentas Herbertas Rudoy liko sužavėtas Lietuvos krepšinio federacijos vadovų pastangomis į olimpinę šalies rinktinę prikviesti vieną geriausių Nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) aukštaūgių.
Ranka pasiekiamos svajonės – atstovauti savo šaliai Pekino olimpinėse žaidynėse – Ž.Ilgauskui įgyvendinti nepavyko, o itin troškęs pasimatuoti nacionalinės komandos marškinėlius Ž.Ilgauskas juos iškeisti turės į operacinės stalą.
„Esu labai nusiminęs, tačiau Žydrūnas liūdi dar labiau. Atstovauju jam nuo 19 metų, iš arti mačiau visas jo traumas, palaikiau jį kiekvieną kartą, kai jis susižeisdavo, todėl puikiai suprantu, kaip jam buvo svarbu sužaisti nacionalinėje komandoje“, - išskirtiniame interviu „Respublikai“ teigė Ž.Ilgausko agentas H.Rudoy.
Daugelį Nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) europiečių globojantis amerikietis kartu su pačiu Ž.Ilgausku šimtus kartų spaudė Klivlando „Cavaliers“ klubo vadovus išleisti lietuvį į Pekino olimpines žaidynes – kiekvieno sportininko svajonių varžybas.
Nors akmeninės „Cavaliers“ vadovų širdys nesuminkštėjo, šalies Krepšinio federacija sugebėjo padaryti, atrodo, neįmanoma ir rasti draudimo kompaniją, sutikusią parengti Ž.Ilgausko draudimo polisą. Vis dėlto, kai visi nesklandumai buvo išspręsti, Ž.Ilgauskui medikai nustatė nugaros traumą ir lietuvio viltys pasirodyti nacionalinėje komandoje nutolo mažiausiai metams.
- Ar esate labai nusivylęs, kad Ž.Ilgauskas negalės vykti į Pekiną? - „Respublika“ paklausė H.RUDOY.
- Taip, labai, tačiau Žydrūnas yra dar labiau nusiminęs. Jis labai nuliūdo, kad taip nutiko. Jo karjera NBA buvo paženklinta daugybės traumų, o dabar, kai atėjo tinkamas laikas atstovauti savo šaliai olimpinėse žaidynėse, jį ištiko dar viena nesėkmė.
- Tačiau trūko labai nedaug.
- Taip. Jūsų federacija atliko neįtikėtiną darbą, siekdama Žydrūnui rasti reikiamą draudimą. Turint omenyje jo traumų istoriją, rasti kompaniją, sutinkančią apdrausti Žydrūną ir sukurti tinkamą draudimo polisą, buvo nepaprastai sunku. Tačiau federacija, negailėdama laiko ir pastangų, surado kompaniją, kuri sutiko jį apdrausti. Žydrūnas buvo pasiruošęs žaisti, tačiau jam sukliudė dar sezono viduryje patirta trauma. Kovo mėnesį dėl nugaros pažeidimo jis kelias savaites praleido be krepšinio. Tai buvo pradinė traumos, užkirtusios kelią išsipildyti jo svajonei, stadija. Jeigu ne nugaros trauma, jis neabejotinai būtų apsivilkęs nacionalinės komandos marškinėlius. Federacija jau buvo pasiekusi susitarimą su NBA.
- Kas atsitiko jo nugarai?
- Yra trūkęs nugaros diskas. Kovo mėnesį per rungtynes jam kelis kartus buvo stipriai sutrenkta nugara ir norėdamas baigti sezoną Žydrūnas turėjo atlikti daugybę įvairių reabilitacijos pratimų. Norėdamas geriau pasirengti Lietuvos rinktinės treniruočių stovykloms jis pradėjo treniruotis individualiai ir jam vėl ėmė skaudėti nugarą. Magnetinio rezonanso tyrimą atlikę „Cavaliers“ medikai konstatavo, kad nugaros diskas yra trūkęs. Žydrūnui tikriausiai prireiks nugaros operacijos.
- Dėl ko derybos su „Cavaliers“ klubu buvo tokios komplikuotos?
- Kaip žinote, „Cavaliers“ klubas buvo griežtai nusistatęs prieš Žydrūno vykimą į olimpines žaidynes. Žydrūnas šiuo klausimu daug mėnesių diskutavo su „Cavaliers“ generaliniu vadybininku Danny Ferry. Jie buvo susitikę turbūt 50 kartų ir kiekvieną sykį Žydrūnas prašydavo, kad jį išleistų į olimpiadą. Su D.Ferry daugybę kartų kalbėjausi ir aš pats, tačiau jis buvo neperkalbamas - vienintelis jo atsakymas visuomet būdavo: „Ne. Mes nenorime, kad jis žaistų, nes manome, kad Žydrūno kūnas olimpinių žaidynių gali neatlaikyti“. Dabar, kai jis susižeidė nugarą, „Cavaliers“ vadovai turėjo labai rimtą priežastį jo neišleisti.
- „Cavaliers“ klubas informaciją apie reikiamą draudimą Krepšinio federacijai turbūt teikė ne itin geranoriškai?
- Ne, negalėčiau taip pasakyti. „Cavaliers“ klubas negalėjo turėti jokios įtakos, nes pagal FIBA taisykles federacija dėl Žydrūno draudimo poliso turėjo konsultuotis su NBA. Federacija su mano pagalba atliko fantastinį darbą, atsakinėdama į NBA klausimus. Kiekvieną kartą, kai federacija nusiųsdavo jau parengtą draudimo polisą NBA, gaudavo atsakymą, ką reikėtų patobulinti, kad polisas būtų tinkamas. Ir jie tą patobulinimą, kontaktuodami su draudimo kompanija, padarydavo, kad ir kiek tai kainuodavo. Federacija niekuomet nenuleido rankų, netgi tada, kai atrodė, kad pasiekti susitarimą bus itin sunku. Ji dirbo fantastiškai.
- Tai jau ne pirmas atvejis, kai susidūrėte su NBA klubų priešiškumu jų europiečiams žaidėjams vykstant atstovauti savo šalių rinktinėms.
- Taip, labai panaši situacija buvo praėjusią vasarą su ispanu Jorge Garbajosa. Toronto „Raptors“ ekipa labai nenorėjo išleisti jo į Europos čempionatą, tačiau Ispanijos krepšinio federacija pateikė didžiausios šalyje draudimo kompanijos parengtą draudimo polisą ir „Raptors“ nusileido. Tačiau tai buvo jų didžiausia klaida - žaidėjui patyrus traumą klubui nebuvo kompensuoti visi nuostoliai, be to, Garbajosa ilgą laiką negalėjo rungtyniauti. Galiausiai problemą išsprendėme tik sutikę, kad Garbajosa gaus mažesnį atlyginimą.
- NBA klubai savo žaidėjų į nacionalines rinktines nenori išleisti tik baimindamiesi jų traumų?
- Didžioji dalis žaidėjų nėra patyrę tiek daug ir tokių sudėtingų traumų, kokias patytė Žydrūnas. Tačiau galiausiai klubai privalo išleisti savo žaidėjus į rinktinę, jei federacijos joms parūpina tinkamą draudimo polisą. Tačiau Žydrūno situacija ypatinga - jis patyrė tiek daug sunkių traumų ir operacijų, kiek nėra patyręs turbūt joks kitas žaidėjas.
- Ar Ž.Ilgauskas jums sakė, kaip jam yra svarbu sužaisti Lietuvos rinktinėje?
- Jis sakė man, kad tai didžiausia jo karjeros svajonė. Greičiausiai tokia pat didelė, kaip ir noras iškovoti NBA čempiono žiedą. Jis labai troško atstovauti savo šaliai ir Pekino olimpiniuose rūmuose išbėgti į aikštę vilkėdamas nacionalinės komandos marškinėlius. Jis šimtus kartų man sakė, kaip to norėtų. Turbūt kiekvieną kartą, kai mes kalbėdavomės.
- Galbūt šią galimybę jis turės Londono olimpinėse žaidynėse?
- Nemanau. Tuomet jam bus 37 metai, o Lietuvai atstovaus kita žaidėjų karta.
Rokas Buračas
