Emigrantai apie savo meilę Lietuvai garsiai nešūkauja. (Nors galėtų. Pavyzdžiui, galėtų dėti skelbimus „Myliu Lietuvą“ internete) Bet juk iš asmeninės patirties kiekvienas žinom, kad ar apie meilę garsiai šauksi, ar patyliukais apie tai bylosi, ar gal išvis apie savo jausmus nutylėsi, meilės nuo to nei padaugės, nei sumažės.
Tačiau Lietuvoje apie emigrantų nemeilę tėvynei kalbama daug. O jeigu retkarčiais kas nors sumano emigrantinės meilės apraiškų paieškoti, iš karto ima į rankas skaičiuotuvą ir meilę matuoja pinigais.
Pavyzdžiui, Lietuvos valdininkai greit suskaičiuoja, kiek svariukų iš Anglijos pasiekė Lietuvoje likusių artimųjų sąskaitas. Priskaičiuojama nemažai, ir kai norima ką nors gražaus apie emigrantus pasakyti, būtinai tie Lietuvą pasiekę milijonai prisimenami. Už tai ačiū.
Labai mielai įvardijama ir tai, kad su vieno ar kito karjeros aukštumų užsienyje pasiekusio emigranto pagalba į Lietuvą atėjo gera investicija arba suteikta paskola. Smagu, kad ir tai pastebėta.
Bet tai jokiu būdu ne viskas. Emigrantų indėlis net pinigais matuojant yra daug didesnis nei tiesioginiai pervedimai ar investicijos.
Štai imkim ir paskaičiuokim, kiek lietuviškumo palaikymui išleidžia užsienyje gyvenantys lietuviai? Aišku, tie skaičiavimai daug keblesni ir sudėtingesni, neužtenka vien tik gauti bankų duomenis ir pasižiūrėti į atatinkamas eilutes. Bet pamąstykim apie tai, kiek lietuviškų maisto produktų – dešrų, agurkų, konservų ar pieno produktų - parduodama Anglijoje. Tonų tonos! O tai reiškia, kad didžioji dalis pinigų, kuriuos emigrantai išleidžia maistui, sugrįžta į Lietuvą ir prisideda prie maisto pramonės augimo, žemdirbių gerovės, darbo vietų išlaikymo ir, žinoma, mokesčių valstybei, nesgi visi tie gamintojai ir augintojai bei samdomi darbininkai mokesčius juk moka.
Kultūros produktai irgi beveik išimtinai vartojami lietuviški.
Kokią spaudą lietuviai skaito Anglijoje? Lietuvoje leidžiamą žurnalą„ Žmonės“! Kokią televiziją žiūri? Lietuviškus kanalus! Ką internete skaitinėja? Lietuviškas svetaines ir ypač aktyviai anglija.lt.!
O kiek lietuvių susirenka į koncertus ir kitus lietuviškus renginius! Tas prieraišumas lietuviškai kultūrai, tai juk tikros meilės išraiška. Ir tą pastebi net britai, kurie į savo sales įsileisdami ar į organizuojamus renginius įtraukdami atlikėjus iš Lietuvos nebebūgštauja, kad nebus auditorijos.
Beje, knygos! Anglijoje, o ir kitur gyvenantys autoriai ne tik rašo ir leidžia savo kūrinius, taip praturtindami lietuvišką literaturą, čia gausu ir Lietuvoje išleistų knygų vartotojų. Vieni jas atsigabena iš Lietuvos, kiti perka vietiniame knygyne ar lietuviškose maisto prekių parduotuvėse.
Prie viso to pridėkim nuolatines, bemaž piligrimines keliones į Lietuvą . Yra šeimų, kurios tėvynėje apsilanko po tris ar net keturis kartus, o du kartai – beveik taisyklė. Tai juk vėlgi materiali nauda, kurią, deja, šiuo metu gauna ne lietuviškos avialinijų kompanijos, o „Ryanair“. Bet juk, kai gyvavo lietuviškos avialinijos, net jei ir kainuodavo 10 svarų daugiau, didžioji dalis emigrantų primenybę teikė būtent joms.
O jeigu dar pasidomėsim, kiek socialinės rūpybos slėgio nuimama nuo lietuviškos socialinės apsaugos sistemos pečių, kai JK gyvenantys emigrantai su savim išsiveža senus tėvus ar negalią turinčius artimuosius? Pridurkim ir tai, kiek problemų Lietuvai atkrenta, kai iš jos išvažiuoja bedarbiai bei kiek sumažėja valstybės išlaidų ligoninėms ir mokykloms.
O jeigu kaip pliusą skaičiuotume tai, jog daugelis emigrantų laikui bėgant įsigyja nors vieną kitatautį draugą ar bičiulį, kurį paskatina apsilankyti Lietuvoje, ir tuo prisideda prie turizmo plėtojimo?
O dar pridėkime tuos, kurie grįžta pragyvenę užsienyje po 10 ar daugiau metų ir kurių reali emigrantinė patirtis gali tapti priešnuodžiu Lietuvą šiuo metu apėmusiam emigrantiniam kvaituliui.
Skaičiuokime viską ir tada pamatysime, kad net materialia išraiška emigrantų meilės Lietuvai svoris yra tikrai didelis.
