Rinkimų sekmadienį poros valandų ilgumo eilė prie Lietuvos ambasados sudarė įspūdį, kad balsuojama labai aktyviai. Teisės balsuoti, kaip ir visų kitų savo teisių, lietuviai laukė kantriai. Ir nors susidarė vietinius praeivius stebinusi eilė, pasirodo, balsavo tik 2 proc. emigrantų. Tai turbūt tie, kas grįš į Lietuvą? Bet ar neatsitiks taip, kad daugeliui teks į Lietuvą ne savo noru grįžti?
Aš balsavau, nors apie grįžimą dar negalvoju. Ir ketvertą metų, matyt, negalvosiu, nes nenoriu būti uspaskichų valdoma. Been there seen that, kaip sako anglai. T.y. jau buvau ten, mačiau, koks jovalas verdamas, ir ko darbiečiai į Seimą ir ministerijas puola. Tikrai ne dėl to, kad algas ar pensijas pakeltų ar bedarbiais pasirūpintų. Tie patys veidai ir tos pačios metodikos, kaip ir prieš 8 metus, ir pirmose gretose vėl tie, kas atvirai tyčiojosi ne tik iš paprastų žmonių ir kaip juos lengva mulkinti, bet ir iš savo ne tokių turtingų bendrapartiečių, su kuriais galima nesiskaityti.
Iš savo brolių ir sesių emigracijoje neretai išgirstu – ką Lietuva norėjo, tą ir gavo. Patinka mulkintojai ir papirkinėtojai, tegu gyvena jų valdomi, juk į save panašius renka. Žodžiu, mes emigrantai, aukštesnės prabos, mes geriau išvis rinkimuose nedalyvausim, negu rinksim į save panašius, smagiau pasišaipyti iš to, kas toje, sava nebelaikomoje Lietuvoje dedasi. Ar ne tiesą sakau, mieli Anglija.lt skaitytojai?
Tiesą sakant dėl vieno dalyko balsavę emigrantai tikrai gali didžiuotis – jie mažiausiai balsų atidavė tai partijai, už kurią gausiausiai balsavo kaliniai. Kalinių prioritetai – skanesnis kąsnis, nesvarbu iš kur ir kaip gautas papildomas litas, ir kad nemuštų. Nemažai žmonių net laisvėje gyvendami tuos pačius prioritetus renkasi. Graudu, kad kalėjimo vertybes išpažįstantys žmonės gali nulemti Lietuvos ateitį.
Britanijoje kaliniai neturi balso teisės. Dauguma britų įsitikinę, kad asmenys pažeidę įstatymus, kenkiantys visuomeninei tvarkai, netenka teisės daryti įtaką visuomenei išsirenkant valdymo organus. Europos Sąjunga spaudžia, kad kaliniams balsavimo teisė būtų suteikta. Britanija nesutinka. Ir tai tik vienas iš ginčų, įžiebiančių kibirkštis tarp Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės. Tų ginčų yra ir daugiau. Vis aštresniu ginčo objektu tampa migrantai. Kaip Lietuvai grėsmę kelia nesuvaldoma emigracija, taip Britanijai – nesuvaldoma imigracija.
Britanija ieško sprendimo. Ir jis subrendo – tai referendumas dėl narystės ES. Tiesa, jis nebus rengiamas iki 2015 metų, tačiau šiai idėjai iš principo pritarta aukščiausiuose politiniuose sluoksniuose. Ir ne tik. Jau atsiranda dėliojančių, kaip po referendumo, kuriame visuotinai tikima, bus pasisakyta už išstojimą iš Europos Sąjungos, reikės elgtis su rytų europiečiais.
Scenarijus piešiasi nelabai smagus. Kai kurie strategai prabyla apie privalomą deportaciją bei teisių į bet kokią valstybės paramą bei pašalpas suvaržymą. Žodžiu, atvažiavot, padarėt darbus, kurie patiems britams dirbti nemalonūs, ir varykit namo. Ir grįžtančiųjų tada bus tikrai ne du procentai.
Gal taip neatsitiks? O jeigu? Va tada bus skanu graužti nagus dėl to, kad nerūpi, kas valdys tą „ne savą“ Lietuvą, į kurią gali tekti grįžti ne savo noru.
Zita Čepaitė
