Artėjant pirmininkavimui Europos Sąjungos (ES) Tarybai kalbama ne tik apie išsikeltus prioritetus, bet ir apie jų siekimo galimybes, tam įtakos turinčius faktorius. Balsas.lt domėjosi, kaip Lietuvai gali sektis energetinio saugumo srityje ir kaip užtikrinsime tinkamą susisiekimą pirmininkaudami ES Tarybai. Pasak europarlamentaro Zigmanto Balčyčio, dėl transporto svarbu vertinti realias galimybes, o gerų naujienų energetikos srityje tikėtina sulaukti ir po derybų su „Gazprom“.
Infrastruktūriniai keblumai...
Į Lietuvą keliauti iš Briuselio, Liuksemburgo, Strasbūro nepatogu – reikia persėsti, netinka skrydžių laikai. Kokie šio klausimo sprendimai?
Vilniaus meras Artūras Zuokas žada, kad nuo liepos pirmos dienos į Briuselį šešis kartus per savaitę skraidys „Air Lituanica“ lėktuvas. Ypatingų pagerinimų oro transporto srityje tikėtis negalime, nes tai kainuoja nemažus pinigus. Turime nepatogių tiesioginių skrydžių, pirmininkavimo laikotarpiu kai kurių iš jų laikas bus pakeistas. Gal, jeigu matysime kad yra būtinybė, bus ieškoma sprendimų užsakyti ir kitą skrydį. Bet tokiu atveju Lietuva turės sumokėti trijų milijonų eurų depozitą – tokį reikalavimą iškėlė kompanija „Brussels airlines“.
Esu įsitikinęs, kad jei pakils „Air Lituanica“, mums skrydžių į Briuselį pakaks. Atskiras tiesioginis reisas į Strasbūrą būtų per brangus, nes trūks keleivių. Be to, nuo šito pusmečio į Strasbūrą iš Vilniaus bus galima keliauti per Briuselį. Tokios yra realios galimybės.
Ar infrastruktūriniai klausimai turės įtakos Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai vertinimui?
Labai svarbu, kaip bus suorganizuoti pasitarimai, ar bus sudarytos tinkamos darbo sąlygos ne tik šalių vadovams, bet ir tiems tūkstančiams žmonių, kurie dirbti į Lietuvą atvyks iš kitų valstybių. Vilniaus ir kitų miestų infrastruktūra taip pat bus esminis dalykas – ar iki pirmininkavimo pradžios sugebėsime ir spėsime sutvarkyti tą aplinkkelį, kuris eitų tiesiogiai į oro uostą. Nes dabartinis susisiekimas yra „su klaustuku“. Galime geriausiai klausimus kelti ir derėtis, bet jei įvaizdis bus toks kaip šiandien, gero įvertinimo iš specialistų negalėsime tikėtis. Tai iššūkis ir Vilniaus miesto valdžiai.
Minėjote „Air Lituanica“ projektą. Kaip vertinate šią naujieną?
Per daug diskutuoti šia tema nenorėčiau, nes dabar ji yra stipriai politizuota. Manau, kad A. Zuokas būtinai turi pakelti šį lėktuvą, priešingu atveju jam nepavydžiu.
... Ir energetiniai iššūkiai
Energetinis saugumas yra vienas pagrindinių Lietuvos pirmininkavimo prioritetų. Ar šiuo laikotarpiu Lietuvai pavyks ko nors pasiekti?
Pradinės sutartys jau seniai pasirašytos, Europa yra priėmusi politinius sprendimus, numatyti tam tikri projektai, paskirti pinigai – reikia, kad būtų sutarta dėl naujos finansinės perspektyvos ir tuos pinigus bus galima įsisavinti. Esu už tai, kad pirmininkavimo metu stengtumės dirbti ne tiesiogiai Lietuvos, bet pirmiausia ES interesams.
Mūsų siekis turėtų būti ne tik Baltijos valstybių priklausomybės nuo vieno tiekėjo panaikinimas, bet visos ES energetikos rinkos ir energetinio saugumo politinių klausimų kėlimas. Jei Baltijos valstybės nebus apsaugotos nuo trečiųjų šalių įtakos ne tiktai dujų, bet ir elektros energijos srityse, tai visi kiti klausimai ir diskusijos yra bergždi. Jei nebus vienodų sąlygų, nebus sukurta bendra rinka – pati Europa tikriausiai išgyvens ne pačius geriausius laikus dėl bendrų savo veiksmų koordinavimo.
Lietuvos pareigūnai šiuo metu derasi su „Gazprom“ dėl konkurencingos gamtinių dujų kainos. Ar galime tikėtis sėkmės derybose?
Taip. Ypač dabar, kai labai sparčiai statome suskystintųjų dujų terminalą ir pasakėme bei parodėme, jog turime alternatyvų pirkti pigesnes dujas iš, pavyzdžiui, Norvegijos. Tikiuosi, kad ir „Gazprom“, supratę ne tiktai politinę, bet ir ekonominę situaciją, sutiks dėl kainos pokyčių. Nors palyginti vartojame nedaug, bet yra vamzdynai ir sukurta infrastruktūra, už kuriuos kiekvienais metais mokame iki milijardo litų – tai taip pat sudėtinė Rusijos biudžeto dalis. Manau, kad šiandien turime realias galimybes pasiekti tam tikras nuolaidas, nes turime galimybę užbaigti terminalo statybas iki šių metų pabaigos ir jau kitais metais turėti alternatyvą.
Pasklidus informacijai apie šias derybas paminėta, kad „Gazprom“ gali kelti su trečiuoju energetikos paketu susijusias sąlygas. Ko gali būti siekiama tokiais pareiškimais?
Derybos visada yra tam tikrų savo tikslų pateikimas. Nesakau, kad į tokius pareiškimus reikia žiūrėti labai rimtai. Tai derybinė pozicija, bet abi pusės aiškiai supranta, kad tai nėra naudinga ir paprasčiau negali būti įgyvendinta. Politiniai sprendimai jau priimti ir per ką tik vykusią Europos Parlamento plenarinę sesiją Europos Komisijos prezidentas Jose Manuelis Barroso teigė, kad trečią energetinį paketą reikia įgyvendinti kuo greičiau, nes laukdami prarandame dideles pinigų sumas, t. y. įplaukas į ES biudžetą.
Ačiū už pokalbį.
