Konservatorius Jurgis Razma portalui „Balsas.lt“ neigė, jog su prezidentūra dėl Energetikos ministerijos steigimo palaiminimo sutarta mainų keliu. Aukščiausiojo Teismo (LAT) pirmininko Vytauto Greičiaus atleidimo klausimas, anot konservatorių frakcijos seniūno, su tuo nesusijęs.
Šiandien prezidentas Valdas Adamkus pasirašė įstatymą, kuriuo steigiama Energetikos ministerija. Sveikindamas šalies vadovo apsisprendimą J. Razma sakė, kad V. Adamkų įtikino racionalūs argumentai. „Mes šį sprendimą priėmėme gerai apgalvoję ir jį kantriai aiškinome. Buvo pasverti visi už ir prieš, paskaičiuota, kad galima apsieiti be papildomų išlaidų. Be to, prezidentas juk matė, kad įstatymas priimtas 77 balsais. Tai yra daugiau, nei prireiktų priimant įstatymą pakartotinai“, – pabrėžė politikas.
Jokios sandėrio nebuvo
J. Razma atmetė svarstymus – esą mėgindami įtikinti prezidentūrą ir politinius partnerius pritarti naujos ministerijos steigimui, jie galėjo sutikti balsuoti už LAT vadovo V. Greičiaus, kurio kadencija pasibaigusi, atleidimą.
Pasak seniūno, ministerijos steigimo klausimo sprendimas neturės įtakos V. Greičiaus atleidimui ir ypač konservatorių pozicijai. „Dalis mūsų narių laikosi teisinių prioritetų ir mano, kad nebeturintį įgaliojimų pirmininką atleisti reikia. Kiti turi kitokią nuomonę, ir tai yra mūsų tarpusavio susitarimo klausimas“, - aiškino J. Razma.
Opozicija siūlo slaptą balsavimą – konservatoriai prieš
Frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ parlamentaras Petras Gražulis antradienį informavo, jog surinkti parlamentarų parašai po siūlymo tekstu pakeisti Seimo statutą taip, kad visi klausimai dėl personalijų skyrimo ar atleidimo iš pareigų būtų sprendžiami slaptu balsavimu. Iki tai bus padaryta, V. Greičiaus klausimą iš darbotvarkės jis siūlė išbraukti. Seimas tam preliminariai pritarė.
Konservatorius J. Razma sakė, kad frakcija vargu ar pritars tokiai idėjai. „Tai visuomenei keltų dar daugiau klausimų. Kam čia slapstytis? Tegu visi mato pozicijas“, – sakė jis.
Prezidentūra panašius svarstymus apie sandėrį taip pat atmeta.
Įgaliojimai pasibaigę, bet pirmininkas tebedirba
Šalies vadovas net kelis kartus mėgino įtikinti parlamentą, kad šis tiesiog neturi kitos teisinės išeities, kaip atleisti V. Greičių, tačiau dauguma Seimo narių turėjo kitokią nuomonę. Praėjusių metų pabaigoje dėl šios problemos buvo net iškilę trinčių naujoje valdančiojoje koalicijoje. Už V. Greičiaus atleidimą tuomet pasisakę Tautos prisikėlimo partijos (TPP) parlamentarai tada susiginčijo su konservatoriais, palaikiusiais LAT vadovą. Žiniasklaida skelbė, kad TPP, keršydama už tai, kad koalicijos partneriai neleido ištesėti prezidentūrai duoto pažado ir atleisti V. Greičiaus, tuomet savo balsais sutrukdė įsteigti Energetikos ministeriją, dėl kurios susitarta tik šioje parlamento sesijoje.
V. Greičius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininku buvo paskirtas Seimo 1999 m. liepos 8 d. nutarimu devyneriems metams. Seimui nesutikus atleisti V. Greičiaus, taip ir liko neaiškus jo dabartinis statusas.
Tuo metu dalis Seimo narių iki šiol laikosi nuomonės, kad V. Greičius tebėra visateisis AT pirmininkas.
Dekretas dėl V. Greičiaus atleidimo teikiamas jau ne pirmą kartą. Pirmiausia, dar praėjusios kadencijos metu tam pasipriešino dalis parlamentarų, nenorėjusių pritarti numatyto jo įpėdinio Jono Prapiesčio kandidatūrai. Mat J. Prapiesčio kandidatūra suerzino nemažą dalį visuomenininkų, priekaištaujančių jam dėl to, kad, praėjusiame dešimtmetyje būdamas teisingumo ministru, jis esą nesiėmė teisinių priemonių sutramdyti EBSW koncernui ir kitiems finansiniams aferistams.
Ne vienintelis atvejis
Portalas „Balsas.lt“ primena, kad V. Greičius nėra vienintelis LAT teisėjas, kuris eina pareigas pasibaigus įgaliojimams. AT Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Česlovas Jokūbauskas šias pareigas laikinai ėjo dvejus metus, kol prezidentas Valdas Adamkus kreipėsi į Seimą siūlydamas jį atleisti.
Konfliktas senas
Konfliktas tarp kadenciją baigusio LAT vadovo ir prezidento iškilo dar 2006 metais, kai šalies vadovas pareiškė nepasitikįs AT pirmininku nei kaip pareigūnu, nei kaip žmogumi. V. Greičius viešai atsikirto, jog prezidentą suklaidino jo patarėjai. Nesutarimus sukėlė kadaise iš darbo milicijoje už girtavimą išvyto ir į kitas skandalingas istorijas įsipainiojusio, buvusio paukštyno kompartijos sekretoriaus V. Margevičiaus paskyrimas Biržų apylinkės teismo pirmininku. Vėliau paaiškėjo, kad V. Greičius buvo teisus ir išties laiku informavo prezidentūrą išdėstydamas savo poziciją ir argumentus. Vis dėlto manoma, kad tai tik formalioji nesutarimų priežastis.
Skiriasi V. Greičiaus ir V. Adamkaus aplinkos požiūris į rengiamą naują teismų įstatymą. Administracinių teismų, kuriuos daug kas laiko tapus politiniu susidorojimu su neįtikusiais pareigūnais, atskirumą ir uždarumą ginanti šalies vadovo aplinka ir Vyriausiojo administracinio teismo vadovybė atkakliai priešinasi mėginimui įdiegti kasacinio skundo Aukščiausiajam Teismui galimybę. Šiuo metu po dviejų pakopų Administracinio teismo, bylinėjantis su valstybe, skųstis Lietuvoje nebėra kam.
