„Rūpestėliai man vis tie patys. Lietuva ir pasaulis. Lietuva – tai šalis, kur upės teka, ir paukščiai meiliai tarpusavy šneka. Kur vanagas iš aukštai mato, kalnai ant kalnų ant tų kalnų, du broliai traktorininkai lietuviškai šneka paukščiams aturdami. Per žmonės Lietuva yra. Lietuva yra žmonės.
Kunigas Juozas Tumas kadaise išvardijo negražias tautiečių ydas, bet užbaigė, o vis tiek, mano broliai, girdėkime, juskime tą žodį. Jau kadaise Vaižgantas ėjo ir skelbė Lietuvai brolystės religiją, kurią vėl reiktų skelbti. Gal dar ne vėlu. Juk išties turime nuostabių reiškinių ir savo tarpe, ir aplink. Vien pastarojo laikotarpio antai galingoji Rožytė – Rožė Namajūnas. Lietuvaitė iš Amerikos dukart pasaulio čempionė kovų sporte, praskridusi kaip įkvėpimas mūsų nusiminusiems ir apsileidėliams. Ei, viskas jūsų rankose“, – Vasario 16-osios minėjime sakė V. Landsbergis.
Jis taip pat sakė, kad prieš keletą dienų Lietuva atsisveikino su neeiliniu, tyliu žmogumi – Simu Kudirka, „kuris kadaise vienui vienas išėjo į ringą už laisvę ir įkvėpė daugelį“.
„O štai šiąnakt, lyg sekdamas Kudirką iškeliavo Antanas Terleckas – niekada nepavargęs laisvės kovotojas. Amžiną atilsį“, – sakė jis.
„Apie tą senąją laisvės kovų ir baisių išmėginimų epochą sulaukėme dviejų stiprių meno kūrinių: operos „Dievo avinėlis“ ir filmo „Poetas“. Abu darbai kviečia mus pažvelgti rimtai, esmingai į save pačius – iš kur ateiname ir kokie šiandien esame. Čia vėl gerosios žinios apie ištvermę.
O ką Europa? Trumpas pastebėjimas būtų toks: žmonija velnėja. Tautų Europa klysta į žmogėdrų Euraziją. Taip naujasis fiureris mėgina vadinti savo, rusų pasaulio tikslą – įsigalėti. Ir kaip žmonija išsprūsta iš tos velniavos? Kaip sustabdyti agresyvųjį rusų fašizmą? Nutraukti žmogėdrų karą prieš žmones, jų miestų išgriovimą ir totalinį žudymą, net pasimėgaujant. Kaip sustabdyti, kai žmogėdros toliau dalyvauja tarptautinėse žmonių organizacijose, kurias laisto melo srutomis?Žudyti, anot jų, neišvengiama, nes laisvų tautų buvimas kaimynystėje kelia pavojų tironams. Ir tuo pat metu žmonių valstybėms moka žmogėdroms pinigus, kad genocidinis karas tęstųsi. Kas darytina? Reiktų visiems, ypač valstybių viršininkams, prasitrinti akis ir išsiplauti jas nuo baimės ir neapykantos. Juk žmogėdros iš baimės pilni neapykantos. Kas jiems ką galėtų tarti?“, – kėlė klausimus V. Landsbergis.
Beje, ar reikia senolio marazmą viešinti, spausdinti, o po to komentuoti?
