Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
Mes gerai negyvensim, kol Seimas nežinos savo vietos. Lietuvai reikalinga prezidentinė respublika.
Esu landsbergininkas,bet ne šį kartą.Jei teisiškai įmanoma ,siųlyčiau prezidentui paleisti seimą-užteks jiems maivytis.
Norima pasakyti ,kad paperkamas LR teisėjų klanas liktų nepaliečiamas ir net nepriminama teisėjo pareiga , pinigo siekis.Lietuva šiuo atžvilgiu kreivų veidrodžių sistemoje...Ponų siekiamas ir nuperkamas teisingumas?Gal reiktų nuo pradžios viešbučio ir tapkių,tada dvigubų standartų ir prichvatizacijos.
Seimas yra tautos atstovybe ir KT negali nustatyti auksciausiai valdziai kaip jau elgtis sioje aituacijoje. Prezidento teikimu seimas gali ir suabejoti ir jokios proceduros negali buti aukstesnes uz Seimo, kaip tautos atsovybes galias. Tai Seimo teise, ir jos susiuaqurinti negali nei prezidentas neiKT . Tai butu pasikesinimas i pacia Konstitucija. Gal to ir Siekiama Gal sekama Putin kaip Maskolijoje? J.z
Teisėjų tarybos ir Lietuvos Respublikos teisėjų asociacijos pareiškimas dėl grėsmės teisėjų ir teismų nepriklausomumui ir visuomenės interesams
Teisėjų taryba ir Lietuvos Respublikos teisėjų asociacija konstatuoja, kad Lietuvos Respublikos Seime vykstantys svarstymai skirti teisėjus į aukštesnės ar aukščiausios pakopos teismus kartais prieštarauja visuotinai pripažintiems teisės principams. Nesiimdami vertinti moralinės tokių svarstymų pusės, atkreipiame dėmesį į akivaizdžius svarbiausių konstitucinių ir tarptautinės teisės principų, kuriais grindžiamas teisėjų ir teismų nepriklausomumas, pažeidimus.
Didžiulį nerimą kelia tai, kad kai kurie Seimo nariai ignoruoja pamatinius teisinės valstybės principus ir viešai reikalauja iš teisėjų aiškintis dėl priimtų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra nustatyta, kad Seimo narių kišimasis į teisėjo ar teismo veiklą draudžiamas ir užtraukia įstatymo numatytą atsakomybę, o Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 3 straipsnyje – kad niekas neturi teisės reikalauti, jog teisėjas atsiskaitytų dėl konkrečioje byloje priimto sprendimo.
Teisėjų ir teismų nepriklausomumo principo užtikrinimo garantijos akcentuojamos ir ne viename tarptautiniame dokumente. Europos Tarybos Ministrų komiteto 1994 m. spalio 13 d. priimtoje rekomendacijoje Nr. R (94) 12 pabrėžiama, kad teisėjai neturėtų atsiskaityti dėl savo nagrinėjamų bylų aplinkybių jokiai teismų sistemai nepriklausančiai institucijai. Tarptautinės teisėjų asociacijos priimta Visuotinė teisėjo chartija skelbia: „Teisėjo nepriklausomumas yra būtina sąlyga, kad teisingumas būtų vykdomas nešališkai, vadovaujantis įstatymu. Tai yra nedaloma. Visos institucijos ar nacionaliniai valdžios organai privalo gerbti, saugoti ir ginti šį nepriklausomumą. teismai, kaip teisminės valdžios subjektas, turi turėti sąlygas vykdyti teisminę valdžią nepriklausomai nuo socialinio ekonominio ir politinio spaudimo.“
Būtent tiesioginį politinį spaudimą galima įžvelgti svarstant teisėjų skyrimo klausimus Seime. Kai kurie įstatymų leidžiamosios valdžios atstovai, spręsdami teisėjo karjeros klausimus, reikalauja pasiaiškinti dėl atskirų teismo sprendimų. Toks teisėjo „vertinimas“ traktuotinas kaip akivaizdus psichologinis poveikis ne tik teisėjo, kurio kandidatūra svarstoma Seime, bet ir kitų ateityje karjeros sieksiančių teisėjų atžvilgiu. Priimdamas bet kurį sprendimą teisėjas turi būti garantuotas, kad niekas ir niekada nesiims vertinti jo pagal anksčiau priimtus sprendimus. Priešingu atveju gali būti sukurtos prielaidos teismui vadovautis ne įstatymu, o kitų valdžios institucijų ar jos atstovų interesais.
Šiuo aspektu būtina pažymėti, kad teisėjų nepriklausomumas nėra jų išimtinė teisė ar privilegija, ginanti jų interesus. Tai teisinės valstybės esminis bruožas ir teisingumo ieškančių žmonių interesų privilegija bei garantas.
Teisėjams keliami ypač griežti reikalavimai dėl kompetencijos, reputacijos ir kvalifikacijos. Teisėjų taryba ir Teisėjų asociacija neabejoja, kad pakanka kitų būdų bei priemonių, kad teisėjų skyrimo procesas vyktų gerbiant demokratijos, teisinės valstybės principus ir laikantis paties Seimo priimtų teisės aktų normų reikalavimų.
Paskelbta: 2009-04-09
Teisėjų taryba ir Lietuvos Respublikos teisėjų asociacija konstatuoja, kad Lietuvos Respublikos Seime vykstantys svarstymai skirti teisėjus į aukštesnės ar aukščiausios pakopos teismus kartais prieštarauja visuotinai pripažintiems teisės principams. Nesiimdami vertinti moralinės tokių svarstymų pusės, atkreipiame dėmesį į akivaizdžius svarbiausių konstitucinių ir tarptautinės teisės principų, kuriais grindžiamas teisėjų ir teismų nepriklausomumas, pažeidimus.
Didžiulį nerimą kelia tai, kad kai kurie Seimo nariai ignoruoja pamatinius teisinės valstybės principus ir viešai reikalauja iš teisėjų aiškintis dėl priimtų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra nustatyta, kad Seimo narių kišimasis į teisėjo ar teismo veiklą draudžiamas ir užtraukia įstatymo numatytą atsakomybę, o Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 3 straipsnyje – kad niekas neturi teisės reikalauti, jog teisėjas atsiskaitytų dėl konkrečioje byloje priimto sprendimo.
Teisėjų ir teismų nepriklausomumo principo užtikrinimo garantijos akcentuojamos ir ne viename tarptautiniame dokumente. Europos Tarybos Ministrų komiteto 1994 m. spalio 13 d. priimtoje rekomendacijoje Nr. R (94) 12 pabrėžiama, kad teisėjai neturėtų atsiskaityti dėl savo nagrinėjamų bylų aplinkybių jokiai teismų sistemai nepriklausančiai institucijai. Tarptautinės teisėjų asociacijos priimta Visuotinė teisėjo chartija skelbia: „Teisėjo nepriklausomumas yra būtina sąlyga, kad teisingumas būtų vykdomas nešališkai, vadovaujantis įstatymu. Tai yra nedaloma. Visos institucijos ar nacionaliniai valdžios organai privalo gerbti, saugoti ir ginti šį nepriklausomumą. teismai, kaip teisminės valdžios subjektas, turi turėti sąlygas vykdyti teisminę valdžią nepriklausomai nuo socialinio ekonominio ir politinio spaudimo.“
Būtent tiesioginį politinį spaudimą galima įžvelgti svarstant teisėjų skyrimo klausimus Seime. Kai kurie įstatymų leidžiamosios valdžios atstovai, spręsdami teisėjo karjeros klausimus, reikalauja pasiaiškinti dėl atskirų teismo sprendimų. Toks teisėjo „vertinimas“ traktuotinas kaip akivaizdus psichologinis poveikis ne tik teisėjo, kurio kandidatūra svarstoma Seime, bet ir kitų ateityje karjeros sieksiančių teisėjų atžvilgiu. Priimdamas bet kurį sprendimą teisėjas turi būti garantuotas, kad niekas ir niekada nesiims vertinti jo pagal anksčiau priimtus sprendimus. Priešingu atveju gali būti sukurtos prielaidos teismui vadovautis ne įstatymu, o kitų valdžios institucijų ar jos atstovų interesais.
Šiuo aspektu būtina pažymėti, kad teisėjų nepriklausomumas nėra jų išimtinė teisė ar privilegija, ginanti jų interesus. Tai teisinės valstybės esminis bruožas ir teisingumo ieškančių žmonių interesų privilegija bei garantas.
Teisėjams keliami ypač griežti reikalavimai dėl kompetencijos, reputacijos ir kvalifikacijos. Teisėjų taryba ir Teisėjų asociacija neabejoja, kad pakanka kitų būdų bei priemonių, kad teisėjų skyrimo procesas vyktų gerbiant demokratijos, teisinės valstybės principus ir laikantis paties Seimo priimtų teisės aktų normų reikalavimų.
Paskelbta: 2009-04-09
tikiuosi profesorius nebebus nei europarlamentaras nei parlamentaras ,laikas i pensija.
Lietuvoj nera jokio prezidento sitas kgb agentas fermeris neteisetai uzurpaves prezidento posta bus uz nusikalstama veikla nubaustas.
Labai raginame nebalsuoti uz V.L.
REKLAMA
REKLAMA
Vytautas Landsbergis ragina prezidentą atsiimti kreipimąsi į KT dėl teisėjų atleidimo