Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
Visą savo gyvenimą skyrė Lietuvai, buvo atkaklus, rizikavo viskuo. Tai valstybės žmogus, nepatogus tiems, kurie nenori kovingos Lietuvos. Izraeliui nerūpi, ką galvoja visas pasaulis apie karą Gazoje.
"1988 m. spalio 7 d. Gedimino bokšte iškelta Trispalvė, A. Juozaitis Katedros aikštėje vykusiame mitinge pirmą kartą viešai paragino siekti laisvės ir nepriklausomybės."
Tai irgi buvo tam tikras iššūkis. Ir neabejoju, kad LKP CK tuometinės gogelienės irgi piktinosi bezobrazijom. Landsbergis dabar mano, kad reikėjo suderinti tada su CK?
Tai irgi buvo tam tikras iššūkis. Ir neabejoju, kad LKP CK tuometinės gogelienės irgi piktinosi bezobrazijom. Landsbergis dabar mano, kad reikėjo suderinti tada su CK?
Internete yra Škirpos atsiminimai, galit paskaityti. Žmogus matyt buvo patriotas, tik nelabai protingas. Būdamas Lietuvos atstovu Berlyne bandė iš Lietuvos padaryti Hitlerio sąjungininkę. Galit įsivaizduoti, jog geruoju Lietuvai būtų nesibaigę.
Laimei Smetona pasirodė protingesnis. Su Škirpa nesiginčijo, bet perdavė įgaliojimus Lozoraičiui, bet ne Škirpai, kas naciams buvo nepriimtina. Paskui jau Amerikoj viešai pareiškė, jog naciai karą pralaimės, kai dar sovietai buvo nacių pusėje. Ir tuo padėjo tašką.
Tai dabar kabinti lentas patriotiškam durniui su iniciatyva? Kažkam vieno šulo trūksta.
Laimei Smetona pasirodė protingesnis. Su Škirpa nesiginčijo, bet perdavė įgaliojimus Lozoraičiui, bet ne Škirpai, kas naciams buvo nepriimtina. Paskui jau Amerikoj viešai pareiškė, jog naciai karą pralaimės, kai dar sovietai buvo nacių pusėje. Ir tuo padėjo tašką.
Tai dabar kabinti lentas patriotiškam durniui su iniciatyva? Kažkam vieno šulo trūksta.
@gggggggggggggggg
net ir jeigu tai tiesa, kad Skirpa siule Lietuvai buti naciu sajungininke, ta dar nereiskia, kad jis buvo kvailys ar priesas. daug nuomoniu buvo ivairiais laikais, kai kurios veliau pasirode geresnes, kai kurios blogesnes. bet tai nenutrina jo nuopelnu istorijoje. vien tik uz iskelta Lietuvos veliava Vilniuje jam turetu buti ne tik atminimo lenta bet ir paminklas. bet konservatoriai su laisvieciais butent labiausiai nekencia zmoniu, kurie nori pristatyti Vilniu kaip lietuviska miesta. jiems Vilnius tai kosmopolitinis slavu daugumos miestas, ta kai kurie jau ir viesai deklaruoja.
@neatrodo, kad esate pats protingas
Vėliavą bet kas gali iškelti, daugybė yra iškelę, bet vien už tai niekas paminklų nestato.
Jei siūlė tapti nacių sąjunginke, ir aktyviai _veikė_ ta linkme, tai akivaizdu, jog KVAILYS SU INICIATYVA. Diskreditavo Lietuvą ir lietuvius, kiek jam tai pavyko. Kažkas ir žuvo be tikslo susidėjęs LAF ir su naciais, kažkas nuėjo žudyti kitų Lietuvos piliečių. Deja, tai nutrina praeities nuopelnus, už kuriuos kitu atveju būtų galima lentutę pakabinti.
Jei kažkas nesuvokia tokių rodos elementarių dalykų, tai irgi proto trūksta. Norit paloti ant konservų, tai jokių lentų nereikia, lokit į sveikatą, tik kuo čia dėtas tas Škirpa.
Jei siūlė tapti nacių sąjunginke, ir aktyviai _veikė_ ta linkme, tai akivaizdu, jog KVAILYS SU INICIATYVA. Diskreditavo Lietuvą ir lietuvius, kiek jam tai pavyko. Kažkas ir žuvo be tikslo susidėjęs LAF ir su naciais, kažkas nuėjo žudyti kitų Lietuvos piliečių. Deja, tai nutrina praeities nuopelnus, už kuriuos kitu atveju būtų galima lentutę pakabinti.
Jei kažkas nesuvokia tokių rodos elementarių dalykų, tai irgi proto trūksta. Norit paloti ant konservų, tai jokių lentų nereikia, lokit į sveikatą, tik kuo čia dėtas tas Škirpa.
nieko daugiau neišmėkeno, akivaizdus istorinių žinių trūkumas LT patrioto
@na
Kazys Škirpa
Škirpa Kazys 1895 02 18Namajūnai (Saločių vlsč.) 1979 08 18Vašingtonas (1995 perlaidotas Kaune, Petrašiūnų kapinėse), Lietuvos karo veikėjas, diplomatas. Pulkininkas (1926). 1916 mobilizuotas į Rusijos imperijos kariuomenę baigė Petergofo karo mokyklą. 1917 lietuvių karinių dalinių Rusijoje vienas organizatorių. 1918 viduryje pirmasis savanoriu stojo į Lietuvos kariuomenę, dalyvavo Nepriklausomybės karo kovose su Sovietų Rusijos kariniais daliniais, bermontininkais ir Lenkijos kariuomene. Būdamas Vilniaus karo komendanto padėjėju (faktiškai ėjo komendanto pareigas) 1919 01 01 su kitais savanoriais Gedimino pilies bokšte iškėlė tautinę vėliavą. 1920–21 Steigiamojo Seimo atstovas, priklausė Lietuvių socialistų liaudininkų demokratų partijos frakcijai, 1921 mandato atsisakė.
Kazys Škirpa (Vytauto Didžiojo karo muziejus)
K. Škirpa (penktas iš kairės) su Lenkijos užsienio reikalų ministerijos, prezidentūros ir Lietuvos pasiuntinybės Lenkijoje (antras iš kairės – sekretorius J. Kairiūkštis) darbuotojais įteikęs nepaprastojo ir įgaliotojo ministro skiriamuosius raštus prezidentui I. Mościckiui (1938 03 31, Varšuvos karalių pilis; Nacionalinis skaitmeninis archyvas)
1922 baigė Aukštuosius karininkų kursus Kaune, 1925 – Belgijos karo akademiją. 1925 Generalinio štabo Antrojo skyriaus, 1926 Vyriausiojo kariuomenės štabo viršininkas. Pradėjo pertvarkyti kariuomenę, parengė mobilizacijos planą. Priešinosi 1926 Gruodžio septynioliktosios perversmui. Nuo 1927 dirbo diplomatinį darbą Vokietijoje, 1928–37 karo atašė. 1937–38 Lietuvos atstovas Tautų Sąjungoje, 1938 03–12 nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Lenkijoje, nuo 1939 – Vokietijoje. 1939 Lietuvos Vyriausybę ragino jėga atsiimti Vilnių ir Vilniaus kraštą. 1940 06 SSRS okupavus Lietuvą Berlyne su kitais suorganizavo Lietuvių aktyvistų frontą. 1941 antisovietinio Birželio sukilimo vienas rengėjų; jam prasidėjus Lietuvių aktyvistų fronto paskelbtas Lietuvos laikinosios vyriausybės ministru pirmininku (Vokietijos valdžia neleido išvykti iš Berlyno, taikė namų areštą). 1940–41 K. Škirpos viešuose pasisakymuose ir veikloje būta antisemitizmo apraiškų. 1944 memorandume Vokietijos vyriausybei siūlė Lietuvos valdymą perleisti lietuvių vyriausybei, dėl to 06 14 suimtas, internuotas.
1946 išvyko į Airiją, nuo 1949 gyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose, dirbo Kongreso bibliotekoje Vašingtone. Veikė lietuvių organizacijose, 1957–58 Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto komisijos pirmininkas.
Svarbiausi veikalai: Sukilimas Lietuvos suverenumui atstatyti: dokumentinė apžvalga (1973), Lietuvos nepriklausomybės sutemos (1938–1940): atsiminimai ir dokumentai (išleistas 1996).
Vyčio Kryžiaus 5 (1919) ir Vytauto Didžiojo 3 (1935) laipsnio ordinai.
Škirpa Kazys 1895 02 18Namajūnai (Saločių vlsč.) 1979 08 18Vašingtonas (1995 perlaidotas Kaune, Petrašiūnų kapinėse), Lietuvos karo veikėjas, diplomatas. Pulkininkas (1926). 1916 mobilizuotas į Rusijos imperijos kariuomenę baigė Petergofo karo mokyklą. 1917 lietuvių karinių dalinių Rusijoje vienas organizatorių. 1918 viduryje pirmasis savanoriu stojo į Lietuvos kariuomenę, dalyvavo Nepriklausomybės karo kovose su Sovietų Rusijos kariniais daliniais, bermontininkais ir Lenkijos kariuomene. Būdamas Vilniaus karo komendanto padėjėju (faktiškai ėjo komendanto pareigas) 1919 01 01 su kitais savanoriais Gedimino pilies bokšte iškėlė tautinę vėliavą. 1920–21 Steigiamojo Seimo atstovas, priklausė Lietuvių socialistų liaudininkų demokratų partijos frakcijai, 1921 mandato atsisakė.
Kazys Škirpa (Vytauto Didžiojo karo muziejus)
K. Škirpa (penktas iš kairės) su Lenkijos užsienio reikalų ministerijos, prezidentūros ir Lietuvos pasiuntinybės Lenkijoje (antras iš kairės – sekretorius J. Kairiūkštis) darbuotojais įteikęs nepaprastojo ir įgaliotojo ministro skiriamuosius raštus prezidentui I. Mościckiui (1938 03 31, Varšuvos karalių pilis; Nacionalinis skaitmeninis archyvas)
1922 baigė Aukštuosius karininkų kursus Kaune, 1925 – Belgijos karo akademiją. 1925 Generalinio štabo Antrojo skyriaus, 1926 Vyriausiojo kariuomenės štabo viršininkas. Pradėjo pertvarkyti kariuomenę, parengė mobilizacijos planą. Priešinosi 1926 Gruodžio septynioliktosios perversmui. Nuo 1927 dirbo diplomatinį darbą Vokietijoje, 1928–37 karo atašė. 1937–38 Lietuvos atstovas Tautų Sąjungoje, 1938 03–12 nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Lenkijoje, nuo 1939 – Vokietijoje. 1939 Lietuvos Vyriausybę ragino jėga atsiimti Vilnių ir Vilniaus kraštą. 1940 06 SSRS okupavus Lietuvą Berlyne su kitais suorganizavo Lietuvių aktyvistų frontą. 1941 antisovietinio Birželio sukilimo vienas rengėjų; jam prasidėjus Lietuvių aktyvistų fronto paskelbtas Lietuvos laikinosios vyriausybės ministru pirmininku (Vokietijos valdžia neleido išvykti iš Berlyno, taikė namų areštą). 1940–41 K. Škirpos viešuose pasisakymuose ir veikloje būta antisemitizmo apraiškų. 1944 memorandume Vokietijos vyriausybei siūlė Lietuvos valdymą perleisti lietuvių vyriausybei, dėl to 06 14 suimtas, internuotas.
1946 išvyko į Airiją, nuo 1949 gyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose, dirbo Kongreso bibliotekoje Vašingtone. Veikė lietuvių organizacijose, 1957–58 Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto komisijos pirmininkas.
Svarbiausi veikalai: Sukilimas Lietuvos suverenumui atstatyti: dokumentinė apžvalga (1973), Lietuvos nepriklausomybės sutemos (1938–1940): atsiminimai ir dokumentai (išleistas 1996).
Vyčio Kryžiaus 5 (1919) ir Vytauto Didžiojo 3 (1935) laipsnio ordinai.
Rangosi senas kipšas, nenori pasakyti, kad 1941m. Škirpa - tai 1990-91 Landsbergis pakeltas kubu.
Jau tas senis visai durnas ir kodėl jo neveža į durniu namus ir kišasi kur nereikia tas jo anūkas durnas kaip jis
REKLAMA
REKLAMA
Vytautas Landsbergis apie Škirpai skirtą atminimo lentą: tai tam tikras iššūkis