Apie tai jis ketvirtadienį kalbėjo „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“.
Iššūkių metai Vyriausybei
Pernai Vyriausybė turėjo tvarkytis su pandemija, nelegalios migracijos iš Baltarusijos ataka, o metų gale susidūrė su baltarusiškų trąšų skandalu. Dėl jo vos nekrito V. Landsbergio anūko užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio postas.
Profesorius V. Landsbergis sako, kad ši problema iš dalies yra išpūsta. Pasak jo, didžiausia bėda kalbant apie trąšų skandalą, buvo nesusikalbėjimas tarp skirtingų šalies valdžios organų.
„Tai išpūsta problema dėl nesusikalbėjimo iš anksto, yra tam tikrų kaltinimų, kad Vyriausybė ar URM turėjo daugiau analizuoti būsimą situaciją, jei JAV pasklebs sankcijas. Aiškiai pasakyta iš visų pusių, išskyrus Lietuvą, <…>, sakoma, kad sankcijos nėra nei Lietuvai privalomos, išskyrus pačioms JAV institucijoms ir verslui. Bet jeigu norėtume paremti, bet tai nėra joks skandalas, kad Lietuva kažką išdavė. Čia yra daug neadekvatumo“, – ketvirtadienio rytą kalbėjo profesorius.
Tačiau aiškintis yra ką, sako V. Landsbergis.
„Lietuvos vadovybė buvo skirtingų nuomonių. Iš Prezidentūros kažkas buvo už tai, kad kalio trąšų tranzitas tęstųsi. Kaltinama Vyriausybė ar ministerija, bet man lieka klausimas, kad jeigu buvo dvi pozicijos, kaip elgtis, turbūt abi pusės turėjo išsiaiškiti, ar jos vienodai žiūrės į padėti ir ar reikia imtis Lietuvai priemonių tą pačią dieną, ar Lietuva turi pirma susitarti savyje“, – teigia V. Landsbergis.
Jei Prezidentūra manė, kad trąšų tranzitas turėtų tęstis, pasak V. Landsbergio, turėtų paaiškėti, kokie konkretūs asmenys turėjo tokią nuomonę. Jis pastebėjo, kad komentarai iš Prezidentūros pusės yra dažnai pateikiami neįvardijant, kas konkrečiai iš Prezidentūros kalba.
„Kai kalbama apie Vyriausybę, pavardės yra ant stalo ir reikalaujama galvų. O kas turėjo kitą nuomonę Prezidentūroje? Juk ne pastatas, o žmonės. Nuomonių išsiskyrimas ir padarė tai, kad nebuvo vieningų sprendimų“, – sako V. Landsbergis.
Nuomonių išsiskyrimai
Pasak V. Landsbergio baltarusiškos trąšos yra ne vienintelis klausimas, kuriuo Prezidentūros ir Vyriausybės nuomonės išsiskiria. Nuomonės skiriasi, pavyzdžiui, Taivaniečių atstovybės klausimu.
Gitanas Nausėda šią savaitę pareiškė, kad Taivaniečių atstovybės pavadinimas buvo klaida ir neva nebuvo derintas su prezidentu. Pasak V. Landsbergio, bet kokie nesutarimai šalies viduje, ją labai silpnina, o tokie įvykiai yra naudingi šalies priešams.
„Reikia suprasti, kad tai nėra Lietuvos klausimas, tai pasaulio klausimas, ar pasaulis nori gyventi realiame pasaulyje su realiais daiktais, ar mitų, sveiko proto atsisakymu ar galbūt ir noru kariauti. Toks pasaulis turėtų labai liūdnas perspektyvas“, – teigė V. Landsbergis
Pasak V. Landsbergio, ginčas dėl Taivaniečių atstovybės pavadinimo yra simbolio perskaitymo ir interpretavimo dalykas, kuris galėtų būti išspręstas pasisamdžius profesionalų vertėją.
Vis dėlto profesorius pabrėžia, kad Taivanas yra reali sala, kurioje gyvena realūs žmonės.
„Kažkas išsigando ir ieško baimės kaltininko. Reikia tarpusavyje normaliai kalbėtis, o ne per pykti ar keršto norą kažką nubausti. Ar reikia pervadinti taivaniečių, ar Taivano. Gal Taivane reikia įsteigti vilniečių atstovybę. Kodėl nepasiūlius idėjos JAV įsteigti ar leisti įsteigti taivaniečių atstovybę Havajuose. Ar dėl to irgi pradėtų skilti pasaulis?“ – ketvirtadienio rytą kalbėjo V. Landsbergis.
Prezidento ir G. Landsbergio nesusikalbėjimas
Lietuvai leidus Taivaniečių atstovybei pavadinime naudoti salos vardą, taip iššaukiant aštrią Kinijos reakciją, buvo padaryta klaida, antradienį pareiškė prezidentas G. Nausėda.
„Aš manyčiau, kad ne Taivaniečių atstovybės atidarymas buvo klaida, o pavadinimas, kuris nebuvo derintas su manim“, – antradienį interviu „Žinių radijui“ sakė prezidentas.
G. Nausėda pažymėjo, kad tiek Lietuva, tiek Taivanas gali atidaryti atstovybes, kurios neturi diplomatinio statuso, tačiau apgailestavo, kad „atstovybės pavadinimas tapo tuo esminiu veiksniu, kuris dabar veikia labai stipriai mūsų santykius su Kinija“.
„Pagrindinė kibirkštis buvo labiau pavadinimo ir šiuo metu mes jau turime kovoti su pasekmėmis ir sakyčiau, kad prasidėjo nekonvencinio pobūdžio priemonių taikymas Lietuvos atžvilgiu, ir dėl tos priežasties turime veikti itin aktyviai ir labai aiškiai signalizuoti Europos Sąjungai, kad tai yra ataka, tam tikras spaudimas vienai iš ES valstybių“, – kalbėjo prezidentas.
Vis dėlto užsienio reikalų ministras G. Landsbergis atkirto, kad su Prezidentūra šiuo klausimu kalbėta.
„Su prezidentu prieš atidarant atstovybę buvo ne tiktai derinta, bet buvo aktyviai koordinuoti visi veiksmai“, – paklaustas, ar ministerija derino su prezidentu Taivaniečių atstovybės pavadinimą, trečiadienį žurnalistams sakė G. Landsbergis.
Lietuvos ir Kinijos santykiai itin paaštrėjo, Vilniui leidus šalyje veikti Taivaniečių atstovybei, pavadinime naudojant salos vardą. Ekspertai sako, kad kinų kalba šios atstovybės pavadinimas skamba kaip Taivano atstovybė. Pekinas tame įžvelgia Taivano mėginimus veikti kaip nepriklausomai valstybei.
Visą „Žinių radijo“ laidą galite išgirsti čia:
