„Man tai labai keista situacija, kas čia vyksta su galimybių pasu. Visų pirma, buvau prieš tokį dalyką kaip galimybių pasas. Labai keistas tas skirstymas tų žmonių ir man tai nėra priimtina. Aš galvojau, kad jie atves prie tos situacijos ir atvedė“, – apie Vyriausybės sprendimus šeštadienį vykusioje socialdemokratų organizuojamoje diskusijoje apie COVID-19 kalbėjo V. Kasiulevičius.
„Ėmimas ar kopijavimas modelio iš prancūzų ar vokiečių Lietuvai netinka“
„Bet turiu pagrindimą, kodėl aš į tai žiūriu skeptiškai – aš labai skeptiškai žiūriu į tokius apribojimus kaip žmonių darbo. Transporto iš viso buvo juokingai sugalvota. Sveikatos paslaugų apribojimą, dėl to labai aiškiai pasakiau savo „Facebook“ paskyroje ir džiaugiuosi, kad bent vienas žmogus iš valdžios susisiekė, aš paaiškinau, kodėl aš taip galvoju ir jie kažkokiu būdu šiek tiek atsitraukė.
Ėmimas ar kopijavimas modelio iš prancūzų ar vokiečių Lietuvai netinka, kuri turi 700 km sienos su Baltarusija ir dar pradėjo kovoti su Kinija. Aš galvoju, kad mes turime visi turėti sveiko proto ir priiminėti sprendimus sveiko proto ribose“, – teigė V. Kasiulevičius.
Pasak profesoriaus, reikia rasti būdų, kad kuo daugiau žmonių skiepytųsi. Žinoma, reikia daugiau komunikuoti, reikia atvežti vakcinas į priminės priežiūros įstaigas ir leisti jomis skiepyti, ypač regionuose.
Kas duoda didžiausią efektą pasaulyje? „Tai ne visokios prievartos sistemos, o situacija aplink tave. Urugvajus kai pasiskiepijo už Lietuvą, jie dabar vieni pirmųjų pasaulyje, tiesa, ne pirmi, JAE daugiausiai paskiepijo žmonių, bet ten niekas nevaikšto su šautuvu, kad tu pasiskiepytum“, – sakė jis.
Anot V. Kasiulevičiaus, iš tikrųjų žmonės skiepijasi, kai mato, kas vyksta aplink.
„Ir Urugvajus pasiskiepijo, nes deja turėjo bangą, jiems neužteko jų pirmos bangos, tada nuslūgo, jie atsipalaidavo ir jie pradėjo skiepytis tada, kai gavo antrą bangą. Antra banga buvo didelė ir jie visi pakeliui pradėjo skiepytis kopdami į antros bangos viršų.
Visur tas pats, ir tu čia gaudyk, čia stovėk, ir turėsi tik mitingus, riaušes, smurtą, kraują, rugsėjo 10 d. tikrai taip nesibaigs, aš bijau, kas vyksta, yra baisu. Ir kažkas turi atsistoti ir jūsų tarpe kas nors turi eiti kalbėti, sėsti su tais maršistais, ieškoti lyderių, su kuriais galima kalbėti, dėl ko galima susitarti visuomenėje. Gal kartais kiekvieno mūsų mirtis nuo kovido nėra tiek baisi, deja pasakysiu tokį žiaurų dalyką, kiek nesantaika ir įtampa visuomenėje. Visuomenę reikia sutaikyti ir ieškoti sprendimų“, – teigė V. Kasiulevičius.
Teigė, kad privaloma vakcinacija negali būti palydima prievartiniais apribojimais
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) specialusis pasiuntinys Europos regionui, socialdemokratas Vytenis Povilas Andriukaitis šioje diskusijoje kalbėjo, kad reikia apsvarstyti, kaip toliau tęsti vakcinaciją ir nesukompromituoti privalomos vakcinacijos, nes privaloma vakcinacija negali būti palydima prievartiniais apribojimais. Vakcinaciją jis palygino su automobilio technine apžiūra.
„Niekas jūsų nepersekioja, bet jūs pasitikrinsite, nes viskas eina į nepatogumą, jei sustabdys ar dar kas nors. Privalomumas nereiškia prievartos, jokiu būdu ir blogas žodis yra „prievarta“, – teigė jis.
„Su vakcinacija yra dvi problemos – užbaigti kaip įmanoma plačiau ir po klaustuku trečiojo šūvio (trečiosios injekcijos) problema. Ji moksliškai nėra pagrįsta, kai kurios šalys ima taikyti, bet tai dar ateityje“, – pridūrė jis.
Medicinos mokslų daktaras, virusologas, profesorius S. Čaplinskas teigė, kad koronaviruso delta atmaina jau diktuoja kitas žaidimo taisykles.
„Mes turime vakciną, pakankamai skiepų, o tam kad Uhano virusas neplistų, mums reikia 70 proc. populiacijos, kad būtų neimlūs, įskaitant vaikus. Su delta – jau kitos žaidimo taisyklės, jau 90 proc. ar gal daugiau. Bet tai reiškia, kad tuo momentu, nes po to imunitetas silpsta, daliai žmonių imunitetas jau bus nusilpęs, o kitiems nesusiformuos“, – teigė S. Čaplinskas.
Profesorius taip pat pažymėjo, kad pas paskiepytus žmones antikūnių duomenys skiriasi dešimtimis kartų.
„Reiškia, kad mes to kolektyvinio imuniteto nepasieksime dar eilę metų, jei virusas atitinkamai modifikuos ir atitinkamai, kuo daugiau žmonių įgis imunitetą. Reikia to siekti ar ne? Reikia, bet tai tolimas siekinys, o ne tai, kad šiandien paskiepysime 70 proc., gerai, kuo daugiau paskiepytų, tuo mažesnės galimybės viruso plitimui“, – sakė jis.
Kaip šiuo metu svarbesnis už naujų atvejų skaičius pandemijos valdymo rodiklis įvardijamas COVID-19 lovų užimtumas. Kaip teigia ministras A. Dulkys, priartėjus prie 300 ar net jau 250 lovų užimtumo sveikatos sistemą jau reikia saugoti nuo perkaitimo.
„Dabar tas naratyvas, kurį aš girdžiu, kad 300 lovų ir vaikai nebeis į mokyklą – plaukai šiaušiasi. Ką tik dalyvavau amerikiečių vebinare dėl grįžimo į mokyklas ir ten jie aiškiai sako, kai eina kalba apie lovas, ar mes turime jau pasiruošę vaikučiams lovų, nes gali būti sergančių vaikų. Vaikai neturi kentėti dėl suaugusiųjų sprendimų – tai reiškia, kad reikalingas vėdinimas ir ventiliacinės sistemos. Manau, kad mes prieisime prie to, kaip elektros energija turi savo lygmenis – čia bus lygiai taip pat. Ar pasikeičia oras 6 kartus per valandą, bet nesvarbu kaip – ar per langą, ar per ventiliacijos sistemas“, – teigė S. Čaplinskas.
„Mes gyvename naujoje realybėje, ar mes suprantame, koks tas gyvenimas naujoje realybėje. Šiandien buvo vėl pasakyta, 500 ar kiek ten susirgo, keli numirė, jau tiksliai net nefiksuoju, na ir kas? Kur epidemiologinė analizė to proceso – o kaip jie užsikrėtė, kur jie užsikrėtė, koks elgesys lėmė užsikrėtimą? Mirė žmonės – kas tie žmonės, kurie mirė, kokios jų veiklos ir pan.? Jei žmogus vairuoja kombainą – ar jis gali vairuoti kraną? Turbūt, kad nelabai. O pas mus gavosi taip, kad suplakta viskas į krūvą – ir kontrolė, ir epidemiologinė priežiūra, ir neliko tos priežiūros, ir neliko normalaus profesinio atsako į pandemiją“, – kalbėjo profesorius.
V. Kasiulevičius diskusijoje teigė, kad reikia kalbėti apie vietų poreikį ligoninėse.
„Dabar nustatytas skaičius, kiek jų yra – 600 su viršumi. Jie nustatė tą 300 ribą – paėmė taip maždaug pusę. <...> Bet iš tiesų reikia kalbėti apie didesnį poreikį vietų, nes žiemos piko metu reikėtų vis tiek orientuotis, turbūt nemažiau tų susirgimų [bus], nors populiacijos daugiau bus paskiepyta. Aišku, tas atsvers hospitalizacijų skaičių.
Mums reikėtų turėti galimybę greičiausiai užimti iki 2 tūkst., kad vienu metu būtų hospitalizuota 2 tūkst. covid pacientų. Tai tą skaičių reikėtų rasti. Kaip jis buvo rastas praeitą kartą? Taip buvo sutelkiant pastangas ne tik tuose penkiuose taip vadinamosiose kovidinėse ligoninėse, kurių resursai išsenka, užsipildo, o būtent pritraukiant regionus“, – teigė jis.
Lietuvoje galimybių paso poreikis auga: prie skiepo – eilė žmonių
Jau skelbėme, kad Lietuvoje galimybių paso poreikis auga. Vis daugiau įvairias paslaugas teikiančių vietų savo klientų prašo pateikti galimybių pasą, kuris įrodo, kad asmuo pasiskiepijo nuo koronaviruso arba juo persirgo. Pirmadienį Kaune prie Registrų centro – eilė žmonių.
Pirmadienį naujienų portalo tv3.lt skaitytojai dalijasi nuotraukomis iš Kauno. Matyti, kad čia, prie Registrų centro, nusidriekė eilė žmonių. Aiškėja, kad susirinkusieji atvyko gauti savo galimybių paso. Kol kas vakcinaciją ar persirgimą įrodantį dokumentą išduoda tik Registrų centras. Yra galimybė dokumentą išsiimti ir internetu, tačiau negalintys to padaryti savo galimybių pasą gali gauti pačiame Registrų centre.
Nuo pirmadienio Registrų centras pradeda keliones į regionus, kuriuose nėra jo padalinių, kad padėtų gyventojams įgyti galimybių pasą. Pirmadienį jo specialistai lankysis Alytaus rajone: Raitininkų, Simno, Punios, Butrimonių ir Pivašiūnų seniūnijose. Vėliau šią savaitę jie vyks į Birštono savivaldybę.
Paskutiniąją rugpjūčio savaitę numatoma išvyka į Kauno rajone esančias Babtų, Zapyškio ir Samylų seniūnijas, Kazlų Rūdos savivaldybę, Šiaulių rajone esančias Kuršėnų ir Gruzdžių seniūnijas, taip pat Panevėžio rajono savivaldybę.
Detalesnį išvykų grafiką ir tikslius laikus bei vietas, kur gyventojai gali atvykti atsiimti galimybių pasą, galima rasti Registrų centro interneto svetainėje.
Gauti galimybių pasą bus paprasčiau: tikina, kad išduoti galės ir vaistinėse, ir „Sodroje“
Yra rasti techniniai sprendimai dėl galimybių paso išdavimo „Sodroje“ ir vaistinėse, paslauga galėtų būti pradėta teikti šią savaitę.
„Laukiame operacijų vadovo pavedimo, nes Sveikatos apsaugos ministerija yra e.sveikatos valdytoja ir jie turi pavesti Registrų centrui pasirašyti sutartis. O technologiniai sprendimai šiai dienai jau išspręsti su „Sodra“ ir su vaistinėmis rastas sprendimas, kaip vaistinių ir „Sodros“ darbuotojai galėtų jungtis ir išdavinėti galimybių pasus“, – LRT radijui pirmadienį sakė Registrų centro Paslaugų valdymo direktorė Diana Vilytė.
„Jeigu operacijų vadovas šiandien pasirašys sprendimą, tikėtina, šią savaitę per kelias dienas mes turėsime jau „Sodrą“ ir vaistines pasijungusias“, – pridūrė ji.
Pasak D. Vilytės, techninis sprendimas yra rastas ir dėl galimybių paso išdavimo Lietuvos pašte, tačiau liko neišspręstų „teisinių, finansinių klausimų“.
Taip pat Registrų centras yra aptaręs galimus techninius sprendimus su loterijų organizatore „Olifėja“, išreiškusia norą prisijungti prie galimybių pasų išdavimo.
