Prieš pat Kalėdas, kai visa šalis jau gyveno šventinėmis nuotaikomis ir rimti sprendimai visuomenei buvo nebeįdomūs, Vyriausybės posėdyje nutarta 50 mln. litų biudžeto lėšų įmesti į UAB “Būsto paskolų draudimas„ kiaurą kišenę.
Taip esą buvo padidintas valstybei priklausančios UAB įstatinis kapitalas, nors lygiai tokia pat procedūra jau atlikta šių metų pavasarį.
12 metų - trumpas laikas
Balandžio 12 dieną vienintelio “Būsto paskolų draudimo“ akcininko sprendimu - finansų ministrės Ingridos Šimonytės įsakymu - bendrovės finansiniams reikalams taisyti iš valstybės suteikta 60 mln. litų dotacija.
Naujasis “Būsto paskolų draudimo„ vadovas Marijus Mikalauskas “Respublikai“ paaiškino, kodėl ši bendrovė turi išskirtines finansavimo sąlygas iš valdiško aruodo.
„Per sąlygiškai trumpą veiklos periodą bendrovė nespėjo sukaupti pakankamai lėšų, kurių prireikė susidarius sudėtingai ekonominei situacijai„, - tvirtino M.Mikalauskas.
Toks valstybinio finansavimo paaiškinimas yra keistokas, nes UAB “Būsto paskolų draudimas“ Vyriausybės nutarimu buvo sukurta ne šiuo sunkmečiu, o dar 1998 metų birželio 18 dieną.
1999-ųjų balandį bendrovė gavo draudimo veiklos licenciją ir privalėjo vykdyti savo misiją - teikti finansinę paramą tiems, kurie nebeišgali išmokėti komercinių bankų paskolų už vienintelį būstą.
Investuoja ten, iš kur ima
Viešai skelbiamose veiklos finansinėse ataskaitose UAB “Būsto paskolų draudimas„ neslepia, kad sau išlaikyti išleidžia daugiau, nei uždirba.
Vyriausybė šiemet atseikėjo 110 mln. litų bendrovei, kuri per šių metų ataskaitinį laikotarpį iki rugsėjo 30 d. draudimo įmokų ir „techninių pajamų“ gavo 13,72 proc. mažiau nei per tokį laikotarpį pernai.
Šios įmokos ir pajamos per 2010 metų devynis mėnesius sudarė 7,5 mln. litų, tačiau „Būsto paskolų draudimo„ veiklai palaikyti prireikė net 2,8 mln. litų. Sau išlaikyti skirtas lėšas įmonė sugebėjo apkarpyti vos 2,49 proc.
Daug mažiau valdiška UAB uždirba ir iš savo talento investuoti. Per devynis 2009 metų mėnesius ši veikla „Būsto paskolų draudimui“ atnešė 3,9 mln. litų pajamų, o per šį laikotarpį šiemet - jau tik 1,7 mln. litų.
Keistas ir „Būsto paskolų draudimo„ investavimo tikslas - valdiška bendrovė dalį savo lėšų yra investavusi į Vyriausybės vertybinius popierius, t.y. į tą pačią kišenę, iš kurios ir ima milijonines dotacijas.
„Bendrovė šiuo metu turi apie 57 mln. litų investicijų, kurias iš esmės sudaro Vyriausybės vertybiniai popieriai ir indėliai bankuose. Bendrovė planuoja beveik 2 mln. litų investicinės veiklos pajamų per 2010 metus“, - teigiama “Respublikai„ atsiųstame Finansų ministerijos rašte.
Vaidmuo tik ateičiai
UAB „Būsto paskolų draudimas“ valdybos pirmininkės Finansų ministerijos Finansų rinkų politikos departamento direktorės Eivilės Čipkutės „Respublika„ paklausė, kodėl iš skurdžios valstybės kišenės sunkmečiu vis dar šelpiama tik nuostolių patirianti bendrovė.
„Daugelyje pasaulio šalių veikia valstybės kontroliuojamos įmonės, įgyvendinančios būsto prieinamumo mažiau pasiturinčioms šeimoms politiką. Turint omenyje sąlygiškai trumpą veiklos periodą, bendrovė nespėjo sukaupti pakankamai lėšų, kurių prireikė šalį užklupus sudėtingai ekonominei situacijai, - “Būsto paskolų draudimo“ direktoriaus M.Mikalausko atsakymą žodis žodin pakartojo E.Čipkutė. - Todėl veiklos tęstinumui užtikrinti prireikė investicijų. Bendrovei ir ateityje numatomas svarbus socialinis ir ekonominis vaidmuo vykdant valstybės politiką būsto apsirūpinimo ir daugiabučių modernizavimo srityse. Šiuo periodu bendrovės svarba itin didelė socialiniu aspektu dėl gyventojams teikiamos finansinės paramos„.
Kur ir kaip UAB „Būsto paskolų draudimas“ išleido šių metų pavasarį gautą biudžeto “injekciją„ - 60 mln. litų, kur ketinama išleisti dar šviežius 50 mln. litų?
Krizė jau baigėsi?
Finansų ministerija turėtų mėgti tikslius skaičius, tačiau iš atsakymo „Respublikai“ apie UAB „Būsto paskolų draudimas„ veiklą, deja, to nematyti.
„Daugiausia 60 mln. litų lėšos buvo panaudotos teikiant finansinę pagalbą 2300 šeimų, ji padėjo šioms išlaikyti vienintelį turimą būstą. Finansinė pagalba buvo teikiama bendrovėje apsidraudusiems, tačiau su finansiniais sunkumais susiduriantiems gyventojams, metus arba dvejus bankams mokant būsto kredito įmokas ir atidedant jų grąžinimą bendrovei, - sakoma Finansų ministerijos rašte. - Planuojama, kad antrosios investicijų dalies užteks ne tik 2011-2012 metams, įskaitant siekį atitikti griežtesnius kapitalo reikalavimus, numatytus ES teisės aktuose, ši antroji investicijų dalis taip pat suteiks bendrovei pakankamą kapitalo bazę stabiliai veiklai ateityje. Pažymėtina, kad dėl gerėjančios ekonominės situacijos antroji investicijų dalis tesudaro 50 mln. litų vietoj anksčiau planuotų 70 mln. litų“.
„Būsto paskolų draudimo„ direktoriaus M.Mikalausko “Respublika“ paklausė - kodėl apskritai kilo poreikis net du kartus per metus didinti šios bendrovės įstatinį kapitalą?
„Poreikis dar kartą didinti kapitalą buvo numatytas iš anksto - 2010 metų valstybės biudžete numatyta 130 mln. litų bendrovės įstatiniam kapitalui didinti, iš jų 60 mln. litų jau buvo investuota balandį„, - paaiškino M.Mikalauskas, netiesiogiai patvirtindamas, kad šios įmonės nuostolinga veikla kasmet prognozuojama jau iš anksto.
„Šią situaciją lėmė bankų būsto kreditavimo politikos pokyčiai, sumažėję kreditavimo mastai. Šiuo metu bendrovė svarsto galimybes pasiūlyti naujų draudimo produktų ir kalbasi su bankais dėl teikiamų draudimo paslaugų modifikavimo“, - apie bandymus uždirbti, o ne gyventi valstybės sąskaita teigė M.Mikalauskas.
Loreta Graužinienė, Seimo Audito komiteto pirmininkė:
Man labai keistai atrodo „Būsto paskolų draudimo„ investavimo kryptis - užsidirbti iš Vyriausybės vertybinių popierių, kartu prašant pinigų iš tos pačios Vyriausybės. Tai net daugiau negu keista, būtina išsiaiškinti, kodėl vyksta tokie triukai. Jeigu valstybei priklausančiai bendrovei yra skiriamos tokios didelės dotacijos, kyla klausimų, kiek šių pinigų nusėda vien administravimo išlaidoms, o kiek jų realiai pasiekia tikrąjį tikslą - padeda žmonėms išsaugoti už bankų paskolas pirktus būstus.
Algirdas Butkevičius, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys:
„Būsto paskolų draudimas“ jau buvo atsidūręs ties bankroto riba. Naujų milijonų įliejimas yra skirtas tik tam, kad bendrovė nebankrutuotų, o joje yra apdrausta labai daug būsto paskolų. Toks bankrotas sukeltų kai kurių bankų šoką. Ši bendrovė ir buvo sukurta ne mūsų piliečių būsto paskoloms apsaugoti. To reikalavo komerciniai bankai kaip valstybinio saugiklio jų išduotiems kreditams. Tik prisidengiama, kad ši įmonė kažką bando investuoti, o jai lėšos skiriamos vien kapitalo pakankamumui pagerinti.
Julius GIRDVAINIS
