„(Perkeliamų pabėgėlių) skaičiai nepaprastai maži ir jeigu tokiais tempais viskas vyks, ir čia ne tik apie Lietuvą kalbu, tai bus sunku ir netgi tas turimas kvotas įvykdyti“, - BNS sakė R.Vaitkus.
Lietuvos nuolatinė atstovybė Europos Sąjungoje BNS informavo, kad pagal ES vykdomą perkėlimo programą į kitas Sąjungos šalis iš Italijos iki šiol buvo perkelti 279 pabėgėliai, iš Graikijos - 202 žmonės. Iš Vengrijos kol kas nebuvo perkeltas nei vienas pabėgėlis. Tuo metu Europos Sąjunga yra sutarusi per dvejus metus nuo 2016-ųjų perskirstyti 160 tūkst. pabėgėlių.
Vicekanclerio teigimu, pabėgėlių perkėlimas į Lietuvą užtrunka ir dėl atskiros šalies vykdomos patikrinimo procedūros. Lietuva pagal ES programą yra priėmusi vieną keturių asmenų pabėgėlių šeimą, o per dvejus metus yra įsipareigojusi priimti 1105 žmones.
Vidaus reikalų viceministras Elvinas Jankevičius sako, kad pagrindinė lėto pabėgėlių perkėlimo priežastis yra vis dar per dideli migrantų į Europą srautai, kurių pačios Graikija, Italija ir Vengrija negali visiškai kontroliuoti.
„Srautai yra per dideli - atskiros šalys ir negali suvaldyti tų srautų. Mano nuomone, to padaryti joms vienoms yra neįmanoma, kai pabėgėlių skaičius siekia 5 - 10 tūkst. migrantų per dieną“, - sakė viceministras.
Jo teigimu, dėl per didelių migrantų srautų tų šalių migracijos pareigūnai nespėja registruoti visų atvykstančiųjų. Be to, prieglobsčio prašytojai Europos Sąjungoje turi judėjimo laisvę ir todėl neretai pasitaiko „dingstančių pabėgėlių“, pasakojo E.Jankevičius.
Viceministro nuomone, visos Europos Sąjungos šalys turi prisidėti prie pabėgėlių srautų valdymo, jų registravimo ir kontrolės. Pasak jo, Europos Sąjunga turi skirti daugiau finansinės paramos Artimųjų Rytų regiono šalims, kad šios galėtų suteikti prieglobstį didesniam pabėgėlių skaičiui.
