Tenka konstatuoti, kad Vyriausybės veiklos ataskaita yra akivaizdžiai populistinė, stipriai prasilenkianti su realiu valstybės ir jos piliečių gyvenimu. Paties premjero Gedimino Kirkilo kalba Seime priminė brežnevinės nomenklatūros laikus, kuomet liaudis juokaudavo, jog penkmetis įvykdomas per tris dienas.
Kaip ir Prezidento metinis pranešimas, taip ir Vyriausybės veiklos ataskaita nemaža dalimi paremta LLRI ideologijos dvasia. Tą akivaizdžiai parodė premjero pasakymas, kad „šešėlinio verslo mažėjimą didele dalimi lėmė gyventojų pajamų mokesčio sumažinimas nuo 33 iki 27 procentų“. Tai jau iš anekdotine tampančios LLRI pozicijos, jog daugumą problemų valstybėje išspręstų vien GPM mažinimas. Juo labiau, kad savo teiginio dėl šešėlinės ekonomikos mastų mažėjimo premjeras, net paklaustas, negalėjo pagrįsti jokiais duomenimis.
G.Kirkilo kalba Seime pasakyta tuo metu, kuomet Rusija brutaliai demonstravo savo priešišką nusiteikimą Estijos nepriklausomybės atžvilgiu. Tačiau premjero pasisakyme neišgirdome nei estų tautos palaikymo, nei agresyvios Maskvos politikos pasmerkimo. Vyriausybės vadovas savo kalboje net nelietė užsienio politikos klausimų.
Kadangi G.Kirkilo pasisakymas Seime yra vertintinas kaip Vyriausybės veiklos 2006 m. ataskaitos apibendrinimas, būtina atkreipti dėmesį į labiausiai besikertančias su tikrove premjero mintis.
Nuolatinės kalbos apie informacinės ir žinių visuomenės, mokslo ir technologijų bei inovacijų plėtros sritį, kaip prioritetinę, akivaizdžiai telieka tik kalbomis be galimų teigiamų poslinkių bent jau šio ministrų kabineto valdymo laikotarpiu. Kaip ir gyrimasis dėl bendrojo vidaus produkto didėjimo, ekonomikos augimo – kas, deja, realiame daugumos Lietuvos žmonių gyvenime neatsispindi.
Vadinamas sėkmingai užbaigtu AB „Mažeikių nafta“ akcijų pardavimas tik pademonstravo mūsų valdžios bejėgiškumą ir lengviausio kelio pasirinkimą. Gautos lėšos iš esmės skirtos pravalgymui. Be to minėtą bendrovę įsigijo Lenkijos įmonė, kurios didžioji dalis akcijų priklauso valstybei. Tai nebe pirmas pavyzdys Lietuvai, kaip užsienio valstybinės įmonės sugeba sėkmingai tvarkytis, pelną išsiveždamos sau. Naujos atominės jėgainės statyba, bent kol kas, taip pat daugiau primena premjero viešųjų ryšių, o ne objektyviai pasvertą ir apskaičiuotą valstybės projektą.
Pagaliau nesugebėjimas įsivesti euro parodė, kad ne Vyriausybė valdo infliaciją, o priešingai. Todėl kalbėti apie sėkmingus eurointegracinius procesus būtų net nekorektiška.
Apgailėtinai atrodo Vyriausybės Europos Komisijai pateikta 2007-2013m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategija. Pagal 2006 m. ES lėšų įsisavinimo ir panaudojimo rodiklius, atrodo, Lietuva gali prarasti ne vieną milijardą. Ypač atsainiai dirba premjero priskirtos prie prioritetinių sričių – švietimo, socialinių reikalų ir darbo ministerijos.
Nederėtų A.Brazausko ir G.Kirkilo Vyriausybių antisocialinių programų vadinti socialinėmis, nes Lietuva socialiniu aspektu stabiliai yra tarp ES šalių autsaiderių: dviejų trečdalių LR piliečių atlyginimas nesiekia vidutinio mėnesinio šalies darbo užmokesčio. Valandinis atlyginimas ne tik vienas mažiausių tarp ES šalių, bet jo didėjimas 2006 m. irgi buvo vienas mažiausių. Vidutinė senatvės pensija taip pat viena mažiausių tarp Europos Sąjungos valstybių ir tesudaro tik trečdalį vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio. Prastą padėtį socialinėje srityje atspindi ne tik emigracijos rodikliai, bet ir vis didėjanti socialinė atskirtis. Tačiau ir toliau ignoruojamas gyventojų pajamų progresinio, turto mokesčio įvedimas, visuotinis pajamų bei išlaidų deklaravimas.
Dar pridėjus nemažėjančius korupcijos, biurokratizmo, nusikaltimų mastus, sveikatos apsaugos, švietimo, kultūros, žemės ūkio, nacionalinio saugumo ir kitas problemas, tenka konstatuoti, kad 2006-ieji metai akivaizdžiai atskleidė Vyriausybių nekompetenciją ir neveiklumą.
Socialdemokratų sąjunga ne kartą teikė siūlymus ką ir kaip reikia daryti. Tačiau jie iki šiol lieka neįgyvendinti. Praėję metai tik patvirtino šios kadencijos Seimo formuojamos vykdomosios valdžios nesugebėjimą tvarkytis ir išvesti Lietuvą iš krizinės padėties. Todėl LSDS neigiamai vertina jos darbą ir siūlo nepatvirtinti Vyriausybės veiklos 2006 m. ataskaitos.
Arvydas Akstinavičius yra Lietuvos socialdemokratų sąjungos pirmininkas
