Vyriausybė trečiadienio posėdyje vėl pritarė siūlymui, kad teisėjams turi būti grąžinta nesumokėta algos dalis už trejus metus. Šiam siūlymui įgyvendinti, jei jam pritars Seimas, reikės 56 mln. litų.
Atlyginimo dalies grąžinimo įstatymo projektą, kuriuo, kaip teigiama, siekiama apginti pažeistas teisėjų teises, svarstytas antrą kartą. Pirmąjį projekto variantą Vyriausybė palaimino dar birželio viduryje, tačiau Seimas grąžino jį tobulinti.
Tris mėnesius Teisingumo ministerijos taisytame projekte, kaip ir ankstesniame, Vyriausybė teisėjams siūlo kompensuoti trejų iš aštuonerių metų skolą, mokėjimus išdėstydama per ketverius metus. Tačiau patobulintame įstatymo projekte Vyriausybė numatė ilgesnį nei ankstesniame įstatymo variante - 6 metų - laikotarpį, per kurį teisėjų įgaliojimus turėję asmenys galėtų pretenduoti susigrąžinti neišmokėtą algos dalį.
Jei Seimas palaimins antrąjį įstatymo variantą, skola bus grąžinta apylinkių, apygardų, Apeliacinio, Vyriausiojo administracinio, Aukščiausiojo ir Konstitucinio teismų teisėjams, dirbusiems nuo 2003 metų sausio 1-osios iki 2008 metų rugsėjo 30-osios. Ankstesniame projekte buvo numatytas laikotarpis nuo 2005 metų liepos 1-osios iki 2008 m. liepos 1-osios.
Naujas laikotarpis pasirinktas remiantis Apeliacinio teismo šių metų birželį vienoje byloje priimta nutartimi, kad iki 2003 metų sausio 1 dienos valstybės ekonominė padėtis buvo sunki, todėl būta pagrindo sumažinti teisėjų atlyginimus.
Mokėti neišmokėtą algos dalį būtų pradėta nuo kitų metų pradžios, baigta - 2012-ųjų gruodį.
Anksčiau skelbta, kad iš biudžeto šiai skolai padengti reikėtų 51 mln. litų, tačiau šiuo metu kalbama apie 56 mln. litų. Teigiama, kad valstybė, 2000 metais beveik trečdaliu sumažinusi teisėjų algas, iš viso jiems liko skolinga apie 150-160 mln. litų.
Konstitucinis teismas, anot Teisingumo ministerijos, įteikusios įstatymo projektą Vyriausybei, ne kartą konstatavo, jog Konstitucija draudžia mažinti teisėjų atlyginimus ir kitas socialines garantijas. Teismo teigimu, bet kokie mėginimai mažinti teisėjo atlyginimą yra traktuotini kaip kėsinimasis į teisėjo ir teismų nepriklausomumą. Teisėjų atlyginimų mažinimas esą galimas tik laikinai ir tik tada, kai valstybėje susiklosto sunki ekonominė ir finansinė padėtis.
Teisėjų teigimu, vien šis įstatymas įsisenėjusių problemų neišspręs - turi būti priimtas ir Teisėjų atlyginimų įstatymas. Tačiau parlamentiniai Socialinių reikalų ir darbo bei Teisės ir teisėtvarkos komitetai pasiūlė šio įstatymo projektą grąžinti tobulinti.
Šiuo metu pradedančio, stažo neturinčio apylinkės teismo teisėjo alga siekia 2,9 tūkst. litų į rankas, labiau patyrusio - 3,6-3,8 tūkst. litų. Aukštesnės instancijos teismo teisėjų algos nuo žemesnės skiriasi maždaug 500-800 litų.
Šiuo metu daugiau kaip pusė (apie 400) visų teisėjų bylinėjasi teismuose prašydami priteisti nesumokėtų atlyginimų dalį. Keli jų jau džiaugiasi pasiekta pergale - valstybė jiems turės sumokėti nuo 100 tūkst. iki 250 tūkst. litų.
Plačiau apie tai – LNK žinių videoreportaže.