Vyriausybė nusprendė tramdyti dominuojančius prekybos centrus - už nesąžiningą elgesį su tiekėjais bausti iki 400 tūkst. litų baudomis. Didelėms mažmeninės prekybos įmonėms nuo kitų metų pradžios ketinama uždrausti apmokestinti tiekėjus už įėjimą į rinką, versti susimokėti už prekių išdėstymą, padengti planuotą, bet negautą ar gautą mažesnį nei tikėtasi prekių pardavimo pelną.
Iš viso teisės akto projekte prekybos centrams nurodoma 11 draudimų, už kurių nesilaikymą galės būti skirtos baudos nuo 1000 litų iki 400 tūkst. litų.
Tokiam Ūkio ministerijos parengtam Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo projektui trečiadienį pritarė Vyriausybė. Projektą dar turės patvirtinti Seimas.
Tiesa, nesąžiningus prekybos centrus ribojantis įstatymas Vyriausybėje nesulaukė vienbalsio pritarimo. Prieš jį balsavo susisiekimo ministras Eligijus Masiulis, teisingumo ministras Remigijus Šimašius ir švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius. Visų trijų Liberalų sąjūdžio deleguotų ministrų manymu, toks įstatymas tik didins kainas pirkėjams, be to, bus labai sunku užtikrinti jo vykdymą.
"Mano galva, tikslas yra geras, bet pasirinktos priemonės yra neefektyvios ir problemų neišspręs. Norint pasiekti, kad tarp tiekėjų ir mažmenininkų kiltų mažiau problemų, reikia peržiūrėti Konkurencijos įstatymą ir sumažinti dominuojančių įmonių dalį rinkoje", - po Vyriausybės posėdžio sakė E. Masiulis.
Pasak jo, neaišku, kas atliks teisėjo vaidmenį. Be to, įstatyme paliekama daug erdvės interpretacijoms, o tai gali lemti teisminius procesus.
"Be to, mes puikiai žinome, kad verslas sugeba išradingai prisitaikyti prie pasikeitusių įstatymų, todėl tokios priemonės primena Sizifo darbą. Vienintelis kelias - konkurencijos didinimas tarp mažmenininkų.
Galiausiai, besirūpindami tik tiekėjų interesais mes pamirštame vartotojų interesus. Perspėjimuose, kad dėl tokio įstatymo gali padidėti maisto prekių kainos, mūsų manymu, yra dalis tiesos", - kalbėjo ministras.
Jam taip pat užkliuvo nuostata, kad šiuo įstatymu reguliuojama tik maisto prekių rinka, tačiau nepaliečiamos kitomis prekėmis prekiaujančios įmonės.
Ūkio ministras Dainius Kreivys po Vyriausybės posėdžio teigė, kad kalbos apie kainų augimą yra tuščios. "Manau, kad šitas projektas apsaugos tiekėjus ir leis jiems modernizuoti darbo našumą, o tai naudinga vartotojui ir apskritai konkurencijai, nes panašiomis kainomis prekes galės gauti ir mažos parduotuvės", - aiškino D. Kreivys.
Draudžiamais veiksmais įstatymo projekte įvardinamas reikalavimas kompensuoti išlaidas, susijusias su naujų parduotuvių įrengimu ar senųjų atnaujinimu, reikalavimas užtikrinti, kad parduodamų prekių kainos bus mažesnės už kitiems pirkėjams parduodamų tų pačių prekių kainas, reikalavimas įsigyti prekių, paslaugų ar turto iš mažmeninės prekybos įmonės nurodytų trečiųjų asmenų, taip pat nurodymas tiekėjams apmokėti dalį prekių pardavimo skatinimo išlaidų, susimokėti už prekių išdėstymą, priimti neparduotas maisto prekes.
Draudimų laikymąsi kontroliuos Konkurencijos taryba.
Šiuo metu padėtis mažmeninėje prekyboje ir rinkoje yra oligopolinė: 4 dominuojantys prekybos tinklai užima apie 72 proc. mažmeninės prekybos maisto prekėmis rinkos. Šio įstatymo tikslas - apriboti prekybos tinklų derybinę galią, užtikrinti tiekėjų ir prekybos įmonių interesų pusiausvyrą, ginti tiekėjus ir taip sudaryti sąlygas, kad jie galėtų daugiau lėšų skirti investicijoms, naujų produktų kūrimui ir inovacijoms.
Didelę rinkos galią turinčiomis mažmeninės prekybos įmonėmis įstatymo projekte apibrėžiamos bendrovės, Lietuvoje valdančios bent 20 ne mažesnio kaip 400 kvadratinių metrų prekybos ploto parduotuvių, ir kurių bendrosios pajamos paskutiniais finansiniais metais yra ne mažesnės kaip 400 mln. litų.
