Užtikrintas socialinių išmokų mokėjimas sunkmečiu, šeimos politikos įgyvendinimas bei užimtumo rėmimas ir reintegracija į darbo rinką - pagrindiniai praėjusių metų Ministrų Kabineto atlikti socialinės politikos darbai, pažymima Vyriausybės ataskaitoje.
Kaip teigiama ketvirtadienį Seime ketinamoje pristatyti 2009 metų Vyriausybės ataskaitoje, 2008-ųjų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto deficitas siekė 1,2 mlrd. litų, dėl ekonominės krizės užimtumas Lietuvoje pernai sumažėjo iki 60 proc., jaunimo iki 25 metų užimtumas siekė tik 20 proc. Per metus nedarbas šalyje padidėjo nuo 4,4 iki 12,5 proc. Tuo tarpu jaunimo nedarbas išaugo 3,4 karto ir siekė daugiau kaip 30 proc. Silpnėjantis šeimos institutas sukėlė neigiamų socialinių padarinių, todėl vis daugiau lėšų skirta įvairioms pašalpoms mokėti, darbui su socialinės rizikos šeimomis, vaikų globos namuose užaugusių vaikų integracijai.
Nors 2008 metais buvo priimta Valstybinė šeimos politikos koncepcija, tačiau nuogąstaujama, kad šeimos politika iki šiol plėtojama nenuosekliai.
Vyriausybė teigia, kad sunkmečiu sugebėjo užtikrinti socialinių išmokų mokėjimą. Išmokos buvo skiriamos vadovaujantis principu, kad kova su socialine atskirtimi neskatintų atsisakyti aktyvių asmeninių pastangų išbristi iš skurdo, o skurdo mažinimas netaptų skurdo finansavimu.
Buvo patobulinta išmokų vaikams, piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams ir socialinės paramos mokiniams tvarka, išplėstas asmenų, draudžiamų socialiniu draudimu, sąrašas. Pradėta drausti ūkininkus, asmenis, gaunančius pajamas pagal autorines sutartis, iš sporto ar atlikėjo veiklos, persvarstytas savarankiškai dirbančių asmenų draudimas, sumažintas įmokos į pensijų fondus tarifas (nuo 2009 m. sausio 1 d. - 3 proc., nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. - 2 proc.). Šis tarifas 2011 metais būtų atkurtas iki 5,5 proc., o 2012-2014 metais numatytas sumažinto tarifo kompensavimas iki 6 proc.
Vyriausybės ataskaitoje pažymima, kad valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų nepriemokų 1995-2002 metais dirbusiems pensininkams išmokėjimo pabaigos terminas nukeltas iki 2012 metų, priimtas Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas, pagal kurį laikinai, dvejus metus, bus perskaičiuojamos socialinės išmokos, mokamos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ir valstybės biudžeto. Išmokos perskaičiuojamos laikantis to principo, kad didesnes, taip pat kelias išmokas gaunantys asmenys turi labiau prisidėti prie sunkmečio padarinių šalinimo.
Nuo 2009 m. kovo 1 d. išmokos vaikui buvo mokamos atsižvelgiant į šeimos pajamas. Išmoka vyresniems kaip 3 metų vaikams buvo mokama, kai pajamos kiekvienam šeimos nariui per mėnesį - mažesnės kaip 3 valstybės remiamų pajamų dydžiai - 1 050 litų. Neatsižvelgiant į šeimos pajamas, išmoka vaikui buvo mokama visiems vaikams iki 3 metų, taip pat visiems globojamiems (rūpinamiems) ir gausių šeimų vaikams.
Esant ribotoms valstybės finansinėms galimybėms ir siekiant užtikrinti, kad nemokamą maitinimą gautų visi mokiniai iš mažas pajamas gaunančių šeimų, 2009 m. gruodžio 10 d. priimti Lietuvos Respublikos socialinės paramos mokiniams įstatymo pakeitimai, kurie įsigaliojo nuo šių metų pradžios. Mokyklų steigėjams suteikta teisė, atsižvelgiant į šeimų gyvenimo sąlygas ir mokyklų rekomendacijas, laisviau priimti sprendimus dėl tinkamiausių rūšių nemokamo maitinimo parinkimo mokiniams, kuriems ši parama priklauso. Anot Vyriausybės, su socialiniais partneriais pasirašytas Nacionalinis susitarimas įtvirtino šeimos politiką. Buvo pradėtas įgyvendinti socialinės rizikos šeimose gyvenančių vaikų atskirties mažinimas, Vaiko globos (rūpybos) sistemos reorganizavime daug dėmesio skirta vaikų dienos centrų plėtrai savivaldybėse, teikiant nestacionarias dienos socialinės priežiūros paslaugas vaikams ir jų šeimoms.
Vyriausybės teigimu, svarbiausias 2009 metų uždavinys buvo stabilizuoti situaciją darbo rinkoje ir sudaryti galimybes atleistiems darbuotojams grįžti į darbo rinką. Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymo nuostatos sudarė sąlygas didinti įsidarbinimo galimybes darbą praradusiems asmenims - taikyti jiems tokias aktyvios darbo rinkos politikos priemones kaip perkvalifikavimas, subsidijuojamas įdarbinimas, parama darbo vietoms steigti, bedarbių teritorinis judrumas, darbo įgūdžių įgijimo rėmimas, darbo rotacija, viešieji darbai bei savarankiško užimtumo skatinimas.
Darbo rinkos politika pertvarkyta taip, kad kuo daugiau bedarbių būtų įtraukti į aktyvias darbo rinkos politikos priemones. Pabrėžiama, kad Lietuvos darbo birža ES fondų lėšomis vykdė projektus. Iš viso į aktyvias darbo rinkos politikos priemones teritorinės darbo biržos pernai pasiuntė daugiau kaip 47,5 tūkst. asmenų, o šių asmenų užimtumui remti panaudota 151,2 mln. litų Europos socialinio fondo, Užimtumo fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų.
Tarpininkaujant teritorinėms darbo biržoms įdarbinta 122 tūkst. ieškančių darbo asmenų. Darbą praradusiems asmenims numatytos papildomos priemonės iš Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo. Europos Komisijai pateiktos 4 paraiškos iš viso už 13 mln. litų, iš kurių pernai panaudota 3,64 mln. litų. Socialinėms įmonėms teikiama valstybės pagalba leido išsaugoti per 1,8 tūkst. darbo vietų, įsteigti (pritaikyti) 75 naujas neįgaliesiems skirtas darbo vietas.
Kita vertus, Vyriausybė numato parengti ilgalaikę valstybinio socialinio draudimo ir valstybinių socialinių išmokų reformą, kurios tikslas - minėtos sistemos skaidrumas, sąsajos su realia ekonomikos būkle, ilgalaikis stabilumas ir patikimumas.
