Premjeras Andrius Kubilius tikisi, jog šis, o ne išrinktas naujas Seimas pritars pasiūlymų dėl Darbo kodekso liberalizavimo paketui.
„Jeigu Seimui taip kaip Vyriausybei rūpės naujų darbo vietų kūrimas ir kova su dideliu nedarbu, Seimas neatidėliodamas turėtų pritarti šiam paketui“, – trečiadienį po Vyriausybės pasitarimo sakė Ministras Pirmininkas.
ELTA primena, jog pirmadienį Vyriausybė nusprendė teikti Seimui pasiūlymus dėl Darbo kodekso liberalizavimo, tačiau dėl minimalios algos planuojama apsispręsti iki liepos.
„Vyriausybė pritarė visam paketui, kurį pateikė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Pritarėme todėl, kad esame įsitikinę, jog darbo santykių lankstumas yra viena iš esminių priemonių siekiant, kad verslas sukurtų daugiau naujų darbo vietų“, – pirmadienį po Vyriausybės pasitarimo sakė Premjeras.
A. Kubiliaus teigimu, reikėtų prisiminti, jog ir Europos Komisija „primygtinai siūlė daugiau dėmesio skirti darbo santykių lankstumui“, tačiau kartu Vyriausybės vadovas pažymėjo, jog ne dėl visų klausimų Trišalei tarybai pavyko susitarti.
„Tenka apgailestauti, kad profesinės sąjungos dėl vienokių ar kitokių priežasčių nesugebėjo konstruktyviau pasižiūrėti į vieną iš svarbiausių problemų – naujų darbo vietų kūrimą. Todėl mes imamės iniciatyvos ir siūlysime Seimui svarstyti visą paketą, be abejo, parodydami ir tai, dėl kurių priemonių buvo sutarta ir Trišalėje taryboje“, – sakė A. Kubilius.
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas pažymėjo, jog Seimas bus informuotas ir apie tuos pakeitimus, dėl kurių Trišalė taryba nesutarė.
„Bus parengtas nutarimas, kuriuo bus teikiami Seimui tie pakeitimai, dėl kurių visiško sutarimo Trišalėje taryboje nebuvo pasiekta. Kartu informuojant Seimą apie tai, dėl kurių pakeitimų yra bendras sutarimas, o dėl kurių išsiskyrė socialinių partnerių požiūriai“, – sakė ministras.
D. Jankausko teigimu, pasiūlymas nutraukti darbo sutartį darbuotojui sulaukus 65 metų nebus teikiamas Seimui.
Paklaustas, ar minimali mėnesinė alga nuo liepos 1 d. bus didinama, D. Jankauskas pažymėjo, jog kol kas tai nesvarstoma, tačiau sprendimai bus priimti iki liepos.
Liberalizuojant Darbo kodeksą siūloma vietoj 28 kalendorinių darbo dienų įteisinti 20 darbo dienų atostogas per metus, maksimali išeitinė kompensacija turėtų būti keturių mėnesių, darbdavys, prieš atleisdamas darbuotoją iš darbo, jį įspėtų prieš tris, o ne kaip yra šiuo metu, keturis mėnesius. Taip pat kalbama ir apie minimalios mėnesinės algos didinimą. Profsąjungos ją iki 900 litų siūlo kelti jau nuo liepos, tuo tarpu Vyriausybė pasisako už laipsnišką MMA kėlimą dviem etapais – iki 850 litų nuo liepos 1 dienos ir iki 900 litų nuo 2013 m. sausio 1 d.
Vyriausybė teikia Seimui siūlymų paketą nedarbui mažinti
Šiandien Vyriausybė posėdyje pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktam siūlymų paketui, kuriuo siekiama mažinti bedarbystę šalyje, skatinti naujų darbų vietų kūrimą, užimtumą ir teikia jį Seimui.
Siūlomais Darbo kodekso pakeitimais siekiama padaryti darbo santykius lankstesnius bei sudaryti daugiau galimybių darbdaviui ir darbuotojui susitarti dėl lankstesnių darbo formų. Šios priemonės paskatins užimtumą, taip atsiras daugiau įvairesnių darbo formų, versliems žmonėms bus paskata kurti naujas darbo vietas.
„Šiandien Vyriausybė priėmė reikšmingus sprendimus, kurių tikslas – didinant darbo santykių lankstumą paskatinti verslą drąsiau kurti naujas darbo vietas. Tai padėtų įveikti vieną iš skaudžiausių rykščių – krizės sukeltą didelę bedarbystę“, – po posėdžio kalbėjo Ministras Pirmininkas A. Kubilius.
Vyriausybės vadovas taip pat apgailestavo, kad Trišalėje taryboje nebuvo pritarta visam siūlomam darbo santykių lankstumo paketui. Premjeras pabrėžė, kad socialinių partnerių, ypač profesinių sąjungų, atstovaujančių dirbančiųjų interesus, nejaudina rūpesčiai tų žmonių, kurie šiandien neturi darbo.
Tokie sprendimai Lietuvai yra būtini norint lengviau atsitiesti po sunkmečio, skatinti ekonomikos augimą bei naujų darbo vietų kūrimą ir būti konkurencingai tarp kitų Europos valstybių. Viena iš svarbiausių šalies konkurencingumo prielaidų – lankstesnės darbo formos. Tik naujų darbo vietų kūrimas gali padėti spręsti jaunimo, ilgalaikių bedarbių problemas, mažinti socialinę atskirtį bei piniginės socialinės paramos teikimo poreikį.
Siūlomi pakeitimai svarbūs ir esamiems darbuotojams, ir pačioms profesinėms sąjungoms, kadangi sustiprintų darbuotojų interesų apsaugą, o kolektyvinių sutarčių platesnis taikymas sustiprintų pačias profesines sąjungas.
Šiuo metu galiojantis darbo kodeksas tinkamiausias biudžetinėms įstaigoms ar didelėms įmonėms, tačiau didžioji dauguma Lietuvos įmonių darbuotojų dirba smulkiame versle. Todėl siūlomi kodekso pakeitimai būtent orientuoti į smulkųjį ir vidutinį verslą. Siūlymuose numatyta daugiau galimybių palankesnėmis sąlygomis susitarti darbuotojui ir darbdaviui dėl darbo sąlygų ir formų, kurios padėtų verslui užtikrinti didesnį darbo našumą, leistų lanksčiau prisitaikyti prie naujausių pokyčių ekonomikoje ir darbo rinkoje. Taip būtų atveriamas kelias įmonėms plėstis, lengviau priimti naujus darbuotojus, pvz., su terminuotomis sutartimis, arba, esant dideliems užsakymams, laikinai dirbti daugiau viršvalandžių. Kartu numatomi ir saugikliai, užkirsiantys kelią galimam darbdavių piktnaudžiavimui siūlomomis darbo kodekso pataisomis. Šie pasiūlymai taip pat padėtų jaunimui greičiau įsitvirtinti darbo rinkoje, leistų derinti mokymąsi, šeimos ir darbo įsipareigojimus.
Teikiant pasiūlymus, atsisakyta nuostatos, kad teisėta darbo sutarties nutraukimo priežastimi gali būti faktas, jog dirbančiajam sukako 65 metai.
Pažymėtina, jog Europos Komisija ne kartą rekomendavo Lietuvai didinti darbo rinkos lankstumą ir tuo tikslu keisti su darbo santykiais susijusius teisės aktus, kad jų nuostatos taptų lankstesnės ir būtų galima geriau naudotis terminuotomis sutartimis. Taip pat akcentuojamas ir darbo laiko nelankstumas bei ilgi įspėjimo terminai. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal paskutinį 2010 metais Pasaulio banko atliktą verslo sąlygų vertinimą Lietuvos darbo santykių reglamentavimas yra 120 vietoje iš 183 vertinamų šalių.
