„Parengėme nutarimo projektą, jo esmė – pritarti įstatymo projekto tikslui, ir kartu pasiūlyti Seimui organizuoti konsultacijas dėl siūlomo stambios prekybos mokesčio poveikio, įvertinti projekto suderinamumą su Europos Sąjungos teisės normomis, atsižvelgiant į konkurencijos taisykles“, – posėdyje kalbėjo finansų ministras Vilius Šapoka.
Seimui taip pat siūloma įvertinti įstatymo įsigaliojimo datą.
Tokia pat išvada priimta ir dėl Seimo nario Zbignevo Jedinskio įregistruoto Finansų rinkos dalyvių mokesčio įstatymo projekto ir Mokesčių administravimo įstatymo pataisų.
„Analogiškai yra siūloma pritarti pačiam tikslui, tačiau kartu Seimui pasiūlyti organizuoti konsultacijas dėl siūlomo finansų rinkos dalyvių mokesčio poveikio, įvertinti įstatymo projektų įsigaliojimo datą“, – sakė V. Šapoka.
Svarstant mokesčio pagrįstumą, kartu siūloma įvertinti kitokį atidėjimų blogoms paskoloms reglamentavimą.
„Siūlome įvertinti ir šią alternatyvą“, – teigė ministras.
Seime svarstomas valdančiųjų siūlymas apmokestinti didesnį kaip 300 mln. eurų bankų, kredito unijų bei kitų paskolų bendrovių turtą. Šio mokesčio tikimasi surinkti apie 50-60 mln. eurų per metus.
Lietuvos bankų asociacija teigia, kad mokestis gali prieštarauti Konstitucijai, be to, jis esą gyventojams pabrangintų bankų paslaugas.
Valdantieji valstiečiai siūlo prekybos mokestį, kurį nuo kitų metų mokėtų daugiau kaip 2 mln. eurų mėnesio apyvartą (be PVM) pasiekę mažmenininkai, o per merus jo tikimasi surinkti apie 32 mln. eurų.
Prekybos įmonių asociacijos vadovė Rūta Vainienė BNS yra sakiusi, kad mokestis nugultų į kainas, kurias už prekes sumoka vartotojai, be to, jis galimai neteisėtas.
