Vyriausybės strateginio planavimo komitetas pritarė daugiafunkcinio kultūros centro „Jono Meko vizualiųjų menų centras ir muziejus Hermitage/Guggenheim Vilnius“ kūrimui Vilniuje, greta Baltojo tilto esančioje teritorijoje.
Ministro Pirmininko potvarkiu bus sudaryta darbo grupė iš Kultūros, Finansų, Ūkio ministerijų, Vilniaus miesto savivaldybės, Vyriausybės kanceliarijos atstovų planuojamo kultūros centro statybos strateginiam planui parengti, pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba.
Vilniaus daugiafunkcinis kultūros centras laikomas vienu iš svarbiausių „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ programos potencialių investicinių projektų. Projekto idėja įtraukta į 2004 metais Lietuvos pateiktą paraišką Europos Komisijai dėl Europos kultūros sostinės vardo suteikimo, teigiama pranešime.
Numatoma, jog projektas sudarys sąlygas įvairaus pobūdžio pastovių bei kilnojamųjų parodų ekspozicijoms, bus sukurtos specialios erdvės kino peržiūroms, konferencijoms ir seminarams. Bus sudarytos sąlygos naujiems tarptautiniams vizualiojo meno projektams, kuriuose dalyvaus viso pasaulio šiuolaikinio meno kūrėjai.
Dėl ekspozicijų kultūrinės ir meninės vertės vizualiųjų menų centras Vilniuje taptų ne tik Lietuvos, bet ir viso Šiaurės Rytų regiono turistų bei meno žinovų traukos objektu. Centre taip pat numatoma įkurti meno edukacijos centrą, multimedijos centrą, Lietuvos šiuolaikinio meno galeriją, Litvakų meno centrą, atskirą Jurgio Mačiūno galeriją.
Šio projekto partneriais sutiko būti Ermitažo ir Guggenheimo muziejai, kurie nuolat pristatytų tiek pastovių, tiek keičiamų vertingų ekspozicijų. Vilnius buvo pasirinktas iš 140 miestų, siekusių tapti šio tarptautinio muziejų tinklo dalimi.
Sakoma, kad svarbiausias kriterijus, dėl kurio buvo pasirinktas Vilnius, buvo projektuojamo centro orientacija į vizualinius menus bei visame pasaulyje žinomų Fluxus judėjimo pradininkų Jurgio Mačiūno bei Jono Meko darbų ir kolekcijų nuolatinį pristatymą. Įgyvendinus šį projektą, Lietuvoje atsirastų tarptautinis modernaus, tarpdisciplininio ir naujųjų medijų meno centras.
Tačiau iniciatyva statyti Vilniuje Guggenheimo muziejų sulaukė nevienareikšmių vertinimų visuomenėje. Šalia nuomonės, kad toks muziejus – didelis pliusas tiek Vilniui, tiek visai Lietuvai, pasigirsta ir kaltinimai, jog jis tebus naudingas „elitinio“ meno mėgėjams. Nuogąstaujama, kad projektas nebus vien privačių asmenų iniciatyva, o pareikalaus nemažai valstybės ir savivaldybės investicijų, kurios mūsų šaliai gali būti nepakeliamos.
Vienas iš aktyviausių idėjos iniciatorių buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas kovodamas už būsimą Guggenheimo-Ermitažo muziejų net užstatė bankui savo šeimos butą, paėmė paskolą ir muziejaus parengiamuosius darbus finansuoja iš savo lėšų.
Šių metų balandžio mėnesį surengtą tarptautinį Guggenheimo muziejaus Vilniuje architektūros projektų konkursą laimėjo irakiečių kilmės architektė Zaha Hadid. Kaip teigiama Z. Hadid projekto aprašyme, muziejaus pastatas primins į deimantą panašų mistinį objektą, plevenantį virš ištįsusios dirbtinio kraštovaizdžio juostos. Pastato paviršiuje atsispindės aplinkiniai Vilniaus vaizdai. Projekte numatyta, kad muziejaus pastatas galėtų būti kontrastas verslo rajono dangoraižių vertikalėms ir taptų naujos Vilniaus kultūrinės dominantės išraiška.
Z. Hadid projekto iliustracijos (Jono Meko vizualiųjų menų centro medžiaga):
Balandžio mėnesį vykusio H. Zadid projekto pristatymas:
