Didins mokesčių progresyvumą
Finansų ministras teigia, kad Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plane yra numatyta mokesčių reforma. Ji esą užtikrins, kad su darbo užmokesčiu susiję mokesčiai būtų kuo mažesni tiems gyventojams, kurie uždirba mažiau.
„Mes kalbame apie progresyvumo didinimą, nekeičiant tarifo. Kalbame apie laipsnišką, tolygų neapmokestinojo pajamų dydžio didinimą. Tam, kad galėtume šiuo įrankiu naudotis efektyviau, yra numatyta peržiūrėti mokesčių struktūrą, konsoliduoti mokesčius ne darbdavio, o darbuotojo pusėje. Tuomet matysis, kiek iš tikro žmogus sumoka mokesčių. Sukonsolidavus mokesčius darbuotojo pusėje, atsiranda daug daugiau erdvės didinti laipsniškai neapmokestinamųjų pajamų dydį, kad tie, kurie uždirba mažiau, mokėtų kuo mažiau mokesčių“, – aiškina ministras.
Dėl progresyvių mokesčių nuomonės skiriasi
Ekonomistas Tautvydas Marčiulaitis sako, kad bendrai paėmus mokesčių progresyvumas yra reikalingas. „Mokėti skirtingą mokesčių tarifą žmogui, kuris uždirba 500 eurų ir kuris uždirba 50 000 eurų per mėnesį, tikrai yra logiška. Tik progresyvumas turi būti sveiko proto ribose“, – teigia ekonomistas.
Mišriai Seimo narių grupei priklausanti žinoma ekonomistė Aušra Maldeikienė tikina, kad progresiniai mokesčiai yra brandžios šalies požymis. „Jokiais laikais nei vienos normalios šalies nesu girdėjusi be progresinių mokesčių. Žmonės, kurie Lietuvoje gauna iki 500 eurų per mėnesį, apskritai negali mokėti jokių valstybės mokesčių. Atvejis, kai minimalią algą gaunantis žmogus, moka gyventojų pajamų mokesčius, tikrai yra gana unikalus“, – piktinasi ekonomistė.
Tuo metu DNB bankų grupės vyriausioji ekonomistė Baltijos šalims Jakaterina Rojaka sako, kad užsienio šalys kaip tik linkusios mažinti mokesčių progresyvumą. „Daugelis šalių pradėjo judėti nuo progresinių link plokščiųjų mokesčių, link aiškesnės sistemos, kuri neapkrautų duomenų apdorojimo ir mokesčių surinkimo“, – teigia ekonomistė. Ji ragina Vyriausybe elgtis apgalvotai ir nepamiršti, kad žaidimas su mokesčiais iš esmės yra žaidimas su ugnimi.
Vidutinis lietuvis sumoka tiek, kiek Danijos turtuolis
J. Rojaka sako, kad dabartinė mokesčių sistema Lietuvoje yra socialiai neteisinga.
„Jau dabar mūsų vidutinio darbo užmokesčio apmokestinimo lygis yra maždaug toks, koks Danijoje sumokamas nuo aukščiausių pajamų – virš 45 proc. nuo vidutinio atlyginimo. Pas mus šis lygis net aukštesnis. Kalbant apie progresinius mokesčius, reikia žiūrėti, ne kaip didinti mokesčius daug uždirbantiems, o kaip mažinti įmokas tiems, kurie uždirba mažiausiai“, – teigia ekonomistė.
A. Maldeikienė sako, kad dabartinė mokesčių sistema yra tiesiog nusikaltimas. „Tai yra nusikalstama sistema. Mes sukūrėme Orvelo Kiaulių ūkį, kur milijonieriai nemoka mokesčių, o vargšas su minimalia alga atiduoda penktadalį savo pajamų ir paskui sėdi nevalgęs“, – sako ekonomistė. Ji priduria, kad nesitiki teigiamų pokyčių, mat mokesčių reformą rengia nekompetentingi žmonės.
Daugiausiai uždirbantiems – didžiausios lengvatos
J. Rojaka pažymi, kad progresiniai mokesčiai ne visuomet veikia net tose šalyse, kur jie seniai taikomi. „Kaip sakė žymus investuotojas Vorenas Bafetas, jis mokesčių moka mažiau, nei jo sekretorė. Gaunasi taip, kad žmonės, kurie gauna dideles pajamas, turi galimybę vengti mokesčių, o didžiausia našta atitenka sąžiningai dirbantiems. Šiuo metu Lietuvoje yra daug galimybių verslininkams išvengti didesnių mokesčių.
Visų pirma tai vadinamieji ofšorai. Negalima sakyti, kad tai yra nusižengimas įstatymui, nes viskas teisėta. Tačiau tai tikrai yra vienas iš būdų mokėti mažesnius mokesčius į biudžetą. Tam tikras neteisingas pasiskirstymas mokesčių mokėjime Lietuvoje egzistuoja. Jei jis būtų išspręstas, gal apskritai nereikėtų svarstyti progresinių mokesčių klausimo“, – sako ekonomistė.
Mokesčių sistemoje – visiška betvarkė
Dabartinėje mokesčių sistemoje yra tokia betvarkė, kad niekam jau nebeaišku, kas, kiek ir už ką susimoka, – įsitikinęs ekonomistas T. Marčiulaitis. „Pirmiausia reikia normalizuoti mokesčių sistemą, kad nebūtų galimybės susimažinti savo mokesčio tarifą, keičiant veiklos pobūdį. Nes šiuo metu pajamos apmokestinamos ne pagal tai, kiek jų gauni, o pagal tai, iš kur jas gauni. Tai yra visiškai nelogiška. Darbo užmokestis apmokestinamas vienaip, kitos veiklos kitaip, kai kam taikomos kažkokios nesuvokiamos lengvatos.
Turime balaganą, kur neįmanoma suprasti, kas kiek apmokestinamas. Statistikos departamentas net neturi pilnos informacijos apie realias žmonių pajamas. Dėl to apie progresinius mokesčius dar net negalime kalbėti. Apie progresinius mokesčius protinga kalbėti tada, kai aiškiai matome žmonių pragyvenimo lygi ir turime aiškią mokesčių sistemą“, – sako ekonomistas.
Ragina didinti mokesčius ūkininkams
Ekonomistai sutaria, kad kai kurios veiklos sritys gauna neproporcingas lengvatines sąlygas. Viena iš tokių sričių – žemės ūkis. J. Rojaka sako, kad ūkininkai moka neproporcingai mažai, palyginti su savo pajamomis. „Jiems tikrai yra kur didinti mokesčius. Gal reikėtų palikti lengvatas ūkininkams pirmiesiems veiklos metams. Tačiau po to mokesčiai turėtų būti didinami“, – teigia ekonomistė.
Tokios nuomonės laikosi ir A. Maldeikienė. „Ūkininkai Lietuvoje yra viena labiausiai privilegijuotų darbo grupių. Didžioji dalis mokesčių nemoka arba moka labai menkus. O iš Karbauskio vyriausybės tikrai neišgirsime, kad šita padėtis būtų keičiama“, – sako A. Maldeikienė.
Solidarumo mokesčiui nepritaria
Vyriausybė taip pat žada vertinti vadinamojo solidarumo mokesčio naudą. Mokestis viršutinei didelių pajamų daliai bus įvestas, jei jo modelio vertinimas parodys, kad toks mokestis būtų efektyvus ir tikslingas.
Ekonomistai sako, kad toks mokestis – ne išeitis. T. Marčiulaitis teigia, kad solidarumo mokestis apskritai būtų keistas. „Tai būtų dar vienas mokestis kažkam už kažką, tiksliai nesuprantant, kam ir kodėl jis įvestas. Turbūt pagal trumparegišką mokestinę logiką, kad reikia dar vieno mokesčio, nes biudžeto nesurenkame. Nelabai panašu, kad tai socialiai teisingas ir logiškas mokestis“, – svarsto ekonomistas.
