Mėnesį dirbanti naujoji Vyriausybė deklaruoja pasiryžimą kovoti su korupcijos priežastimis ir persekioti už konkrečius korupcinius žingsnius. Pirmieji pokyčiai žadami jau šiemet, sudėtingesnių problemų sprendimui esą gali prireikti visos kadencijos.
Tarp įvardytų kovos su korupcija priemonių - permainos viešųjų pirkimų ir teritorijų planavimo reglamentavime, „saulėtekio iniciatyvų“ gaivinimas, susikompromitavusių, o vėliau susirgusių ar išėjusių iš darbo valstybės pareigūnų persekiojimas ir aktyvesnis turto konfiskavimo, kaip bausmės korupciniuose nusikaltimuose, taikymas.
„Mes jaučiame, kad šita priemonė (turto konfiskavimas - BNS) yra nepakankami taikoma ir, ko gero, tai yra šiek tiek susiję su ikiteisminių tyrimų nepakankamu atlikimu. Dažnai yra iliustruojama žiniasklaidoje, jog korupcija užsiima vienas šeimos narys, o turto turi kiti šeimos nariai, galiausiai viskas dingsta neaišku kur“, - po ketvirtadienį Vyriausybės surengto pasitarimo žurnalistams sakė teisingumo ministras Remigijus Šimašius, kuris ministrų kabinete bus atsakingas už kovą su korupcija.
R. Šimašiaus teigimu, Teisingumo ministerija savo ruožu jau šiais metais keis teisėkūros sistemą, kad informacija apie teisės aktus būtų „skelbiama laiku ir vietoje, suteikiant galimybių susipažinti ir vertinant poveikį“. Ūkio ministerija, kuri naujoje Vyriausybėje atsakinga už viešųjų pirkimų kontrolę, esą „rimtai stumiasi šitais klausimais“ ir pokyčius taip pat žada jau šiemet. Kiek lėčiau pokyčiai esą rasis teritorijų planavimo ir sveikatos apsaugos srityje.
„Čia tikrai tikiuosi su ministrais rasti bendrą kalbą ir manau, kad jie pakankamai rimtai į tai pažiūrės ir aruodus bent per ketverius metus išmėš“, - sakė R. Šimašius.
Sveikatos apsaugos ministras Algis Čaplikas šią savaitę atostogauja.
Premjeras Andrius Kubilius po pasitarimo žurnalistų paklaustas, ar nesibaimina, kad nauji mokesčiai kaip tik gali paskatinti korupciją, aiškino nemanąs, kad taip turėtų būti.
„Lietuva - viena iš ES valstybių, kurioje pagal „Transparency International“ („TI“) daromus tyrimus korupcijos lygis yra vienas iš didesnių. Tikimės, kad Lietuva išsiverš iš šito rato, tam mes turime aiškią politinę valią ir aiškią strategiją, ką turime padaryti, kalbant apie tokius dalykus kaip viešieji pirkimai, teritorijų planavimas, sveikatos apsauga, verslo perdėtas reglamentavimas ar politinių partijų veiklos skaidrinimas“, - sakė A. Kubilius.
Klausiamas, kiek laiko užtektų pažaboti korupcijai, jis ėmė svarstyti, jog ši problema nėra paveldima, tačiau terminais savęs neapribojo.
„Aš manau, kad mes nesame kažkokia nelaimės zona arba ašarų pakalnė, šalis, kuri genetiškai būtų labiau korumpuota už kokias nors kitas šalis, ta prasme, nemanau, kad mūsų genuose būtų kokios nors tokios problemos“, - kalbėjo premjeras.
Korupciją tiriančio tarptautinės organizacijos „TI“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergėjus Muravjovas savo ruožtu po susitikimo žurnalistams sakė, kad šioje kovoje „konkrečių rezultatų teks palaukti“.
Jo teigimu, šiuo metu vidutiniokės pozicijas pagal korupcijos lygį pasauliniame kontekste užimanti Lietuva turėtų daugiau dėmesio skirti pareiškėjų apie korupciją apsaugai ir skatinimui - esą kitų šalių patirtis rodo, kad skatindamos pranešusiuosius apie korupciją valstybės gauna ekonominės naudos dėl gerokai sumažėjusių korupcijos mastų.
„Globaliai pasauliniame kontekste Lietuva atrodo kaip vidutiniokė. Iš tikrųjų galima pastebėti, kad per pastaruosius 8 metus kažkokių permainų konkrečių neįvyko. Keli mėnesiai leis nuspręsti, ar dabartinė Vyriausybė, kuri turi pakankamai gerą antikorupcinės veiklos planą, iš tikrųjų tesės savo pažadus“, - sakė S. Muravjovas.
„TI“ Korupcijos suvokimo indekso 2008 metų tyrime Lietuvai skyrė 4,6 balus ir 58 vietą 180 šalių lentelėje. 2007 metais Lietuvos KSI siekė 4,8 balus, t.y. buvo arčiau skaidrumo ribos - 10 balų.
