„Dėl saugumo situacijos Baltijos jūroje, kai dažnėja povandeninės infrastruktūros – jūrinių kabelių – pažeidimai, (...) turime imtis prevencinių priemonių“, – Vyriausybės pasitarimo metu kalbėjo krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė.
Ministrų kabinetas nusprendė, kad NKVC turi nustatyti bendradarbiavimo modelį ir atsakomybių pasiskirstymą tarp institucijos, kuri būtų atsakinga už infrastruktūros apsaugą, ir jai pagalbą teikiančių institucijų.
Centras taip pat turi sudaryti sąrašą priemonių, kurį institucijos galėtų imtis užtikrinant kabelių apsaugą, taip pat numatyti apsaugos veikimo algoritmus.
Iki vasario 14 dienos NKVC turi pateikti informaciją nustatytoms institucijoms, kurios vykdys infrastruktūros apsaugą, ir ministerijoms.
Tuomet ministerijos iki vasario 28 dienos turi parengti siūlymus dėl teisino reguliavimo, sudarančio sąlygas institucijoms taikyti apsaugos priemones.
„Noriu pasakyti, kad tos datos „iki“, tai pageidautina ne tos datos metu, bet kaip įmanoma anksčiau, situacijos jautrumą, ypač ryšium su sinchronizacija, visi suprantame, taip pat visi suprantame, kokia ta situacija yra skubi“, – kalbėjo D. Šakalienė.
Ministrų kabinetas taip pat nurodė URM su KAM aptarti šiuos siūlymus su NATO, ES ir regioniniais partneriais dėl bendrų tarptautinės teisės taikymo principų, užtikrinant infrastruktūros apsaugą.
Vyriausybė taip pat pavedė Teisingumo ministerijai ir Generalinei prokuratūrai įvertinti poreikį tikslinti Baudžiamąjį kodeksą, kad būtų sudarytos teisinės prielaidos taikyti baudžiamąją atsakomybę dėl žalos kritinei infrastruktūrai padarymo, ir iki mėnesio galo pristatyti vertinimą bei konkrečius siūlymus Ministrų kabinetui.
Teisingumo ministras Rimantas Mockus teigė, kad ministerijos darbo grupė jau ėmėsi šio klausimo nagrinėjimo.
Vidaus reikalų ministras Vladislavas Kandratovičius svarstė, kad „reikia greitai surasti išteklių vykdyti specialias užduotis“.
D. Šakalienė teigia, kad papildomų lėšų tam neturėtų būti skiriama.
„Iš esmės, ką turėtumėme šioje vietoje suderinti, tai veiksmų vykdymo algoritmą, naudojant, iš principo, tuos pačius resursus ir tas pačias institucijas“, – kalbėjo ministrė.
„Tik dėl vedančiosios institucijos įtvirtinimo labiausiai čia reikalingas sprendimas“, – pridūrė jis.
Nuo 2023 metų spalio buvo pažeista mažiausiai 11 Baltijos jūros dugnu nutiestų kabelių.
Nors operatoriai pažymi, kad povandeninių kabelių pažeidimai yra gana įprastas reiškinys, incidentų Baltijos jūroje dažnumas ir koncentracija sustiprino įtarimus, kad pažeidimai galėjo būti tyčiniai.
Skirtingų šalių pareigūnai įtaria, jog dalis pažeidimų Baltijos jūroje yra Maskvos „šešėlinio laivyno“, naudojamo siekiant išvengti su karu susijusių sankcijų Rusijos naftos eksportui, dalis.
Reaguodama į incidentus, NATO sausį Baltijos jūroje pradėjo naują stebėjimo misiją „Baltic Sentry“, ja siekiama užkirsti kelią bandymams atakuoti povandeninę infrastruktūrą regione.
Apsaugos operacijai Lietuva skyrė Karo laivų flotilės priešmininį ir patrulinį laivus.
Misijoje „Baltic Sentry“ bus naudojamos fregatos, jūrų patruliavimo lėktuvai, povandeniniai laivai ir dronai, jos tikslas – apsaugoti povandeninę infrastruktūrą, itin svarbią Baltijos jūros regiono valstybių ekonominei gerovei.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
