„Yra valstybiniai duomenų centrai, pasaulyje egzistuoja praktika, kai duomenys yra laikomi privačiuose duomenų centruose. Šis įstatymo projektas, visų pirma, numato, kad valstybė susiklasifikuoja duomenis į ypatingai jautrios svarbos duomenis, mažiau jautrios, vidutiniškai ir į mažai jautrius [duomenis]. Taip pat diversifikuoja jų laikymą“ , – nurodo ministrė.
Šiuo įstatymo projektu yra numatoma galimybė laikyti duomenis ir juos naudoti iš užsienio valstybių. Tai, anot A. Armonaitės, daro ir kai kurios kitos šalys: „Kadangi kai kurios technologijos yra pakankamai komplikuotos, šis įstatymas numato tam tikrą pasiruošimo terminą – iki 2024 m. liepos 1 d. Mes ministerijoje matome, kad tai galima padaryti anksčiau – daugelį pasiruošimo darbų padaryti netgi šiemet“
„Asmeniškai pasakysiu, gal šiek tiek norėjosi ambicingesnio projekto, tačiau suprantame, kad yra gana jautrus klausimas, o ypatingai įvykiai Rusija agresija Ukrainoje aktualizuoja šią temą, dėl to teikiame su Krašto apsaugos ministerija suderintą tokį kompromisinį variantą“, – nurodo A. Armonaitė.
Jos teigimu, svarbu pabrėžė, kad dabar valstybės saugomi duomenys yra saugūs – egzistuoja serveriai, o duomenų kopijos yra saugiai laikomos „ir patikimoje vietoje užsienyje“.
„Tačiau norint pasiekti tam tikrą viziją turėti pilnai veikiančią skaitmeninę valstybę <…> šie įstatymo pakeitimai tai leis padaryti“, – nurodė ji.
Šį Vyriausybės pritartą siūlymą dar turės patvirtinti Seimas.
