Čia puikiai atsiskleidžia, kur mes atsidūrėme. Etatistai nepripažįsta, kad valstybė tėra savitarpio pagalbos kasa. Jie tvirtina, kad valstybė yra plėšrūnas, pats susirandantis sau maisto. Piliečiams neleidžiama jos remti, nes taip jie gali suvokti, jog valstybė gali gyvuoti iš savanoriškų aukų, o ne iš privalomų mokesčių. Kad ginti kraštą galima sąmoningai, o ne prievarta surinkus rekrūtus. Kad žmogus turi laisvę, o ne baudžiavą.