Pasitelkus teisingus matavimus – gyvenimo trukmę, atlyginimų ir pridėtinės vertės augimą, galima vertinti, ar valdžia dirba efektingai. Tinklaraštininkas Mindaugas Voldemaras pasaulio ekonomikos forumui Davose pasiūlęs šią sistemą, sulaukė dėmesio ir vos nelaimėjo kvietimo atvykti.
Nėvienas aukščiausias Lietuvos valdžios pareigūnas, nei premjeras Andrius Kubilius, nei prezidentė Dalia Grybauskaitė šiemet nevyks į didžiausių pasaulio valstybių ir korporacijų vadovų kasmetinį susitikimą Šveicarijos kurorte Davose.
Lietuviai negavo kvietimų į planetos turtingiausiųjų ir įtakingiausiųjų klubą, nors ligšiolinis šalies vadovas Valdas Adamkus ten lankėsi triskart.
Kasmet Davoso forume sprendžiami skurdo mažinimo klausimai. Savo ruožtu, vienas įtakingiausių pasaulio ekonomikos forumų ne kartą kritikuotas dėl menkos pažangos bei gausiai pasitinkamas kairuoliškų protestuotojų.
Reikia šalinti priežastis
M. Voldemaras įsitikinęs, kad Lietuvai tiesiog būtina naudotis galimybėmis semtis šiuolaikinės patirties iš pažangiausių pasaulio valstybių. Kova su skurdu ir laimingesnio gyvenimo siekis yra svarbūs, tiek tarptautiniu mastu, tiek kiekvienoje šalyje atskirai, todėl, pasak M. Voldemaro, „Teisingų matavimų“ („Right measurements“) sistema sėkmingai gali būti pritaikoma ir Lietuvoje.
Vadybos specialistas kartu atkreipė dėmesį, kad Lietuvos valdžia – ne toliaregiška, suklumpa ties sunkumais, nevykdo esminių pokyčių ir nesioreantuoja į tikslą.
„Balsas.lt Savaitė“ vaizdo konferencijoje su M. Voldemaru kalbėjomės, kokiais matais matuoti vyriausybę.
M. Voldemaras naudoja vaizdingą metaforą – bulves. „Visi, daugmaž, įsivaizduojame, kad bulvės auga nuo pavasario iki rudens“, - sakė specialistas. Jis lygino, kad valdžia jau po mėnesio pradeda ieškoti derliaus ir, nuvylusi rinkėjus, griebiasi naujos idėjos, nors yra beveik įsitikinusi, kad jos nepasiseks įgyvendinti.
Tinklaraštininkas naudoja ir kitą metaforą – plačiai liberalų išdiskutuotą „valdžios pyragą“. Tai yra – pridėtinės vertės valstybėje didėjimo ir paskirstymo vaizdinį palyginimą. M. Voldemaro idėjos remiasi tuo, kad, nustačius konkrečius tikslus vyriausybei – ilginti gyvenimo trukmę, o kartu ir darbingo amžiaus trukmę, per sveikatos apsaugą; kelti atlyginimus ir skatinti kurti daugiau pridėtinės vertės bei darbo vietų per švietimą.
Čia neišvengėme ir dar vieno palyginimo, kai, užuot dalinusi žuvį, valdžia duotų bent meškeres. M. Voldemaras vaizdingai tęsia: „Reikia sudaryti sąlygas, kad žmonės galėtų susiorganizuoti žvejybą“ - veda seną alegoriją naujais kampais tinklaraštininkas.
Europos užpakalyje
Negailėdamas kritikos Lietuvos valdžiai, M. Voldemaras šiurpsta nuo šalies rodiklių. „Pridėtinės vertės didinimas rūpi tik kokiam procentui verslininkų“, - aiškina specialistas ir dėkoja naujosioms Europos Sąjungos narėms – Bulgarijai ir Rumunijai, kurių dėka, Lietuva atsiplėšė nuo gėdingos paskutiniosios vietos pagal daugelį raidos rodiklių.
