Lemiamo žodžio dėl įstatymo pataisų projekto, kuris numatys ir galimybes nacionalinio investuotojo bendrovei LEO LT išsiskirstyti, Vyriausybė trečiadienį dar nepasakė. Tai padaryti tikimasi kitą savaitę.
Vyriausybė trečiadienį iš esmės pritarė energetikos ministro Arvydo Sekmoko vadovaujamos darbo grupės išvadoms dėl LEO LT veiklos tęstinumo teisinio ir ekonominio pagrįstumo.
Įstatymų projektai, kuriems iš esmės pritarė Vyriausybė, įtvirtina nuostatą, kad LEO LT nestatys atominės elektrinės ir elektros tiltų. Juos statys Atominės elektrinės statytojas ir Elektros perdavimo jungčių statytojas - valstybei nuosavybės teise visiškai priklausantys juridiniai asmenys, kurių dalis akcijų Vyriausybės sprendimu galės būti perleidžiama Europos Sąjungos valstybių narių kontroliuojamiems juridiniams asmenims.
Valstybė kaip pagrindinė LEO LT akcininkė, turinti sprendžiamąjį balsą, turės teisę panaudoti LEO LT turtą atominės elektrinės ir elektros tiltų statybos finansavimui arba reorganizuoti LEO LT. Vyriausybė galės priimti tokius sprendimus, kurie užtikrintų Valstybės interesus, geriausiai panaudojant Valstybės turtą (ypač Kauno HES ir Kruonio hidroelektrinę).
Nei LEO LT, nei jos antrinės įmonės nedisponuos jokiomis ES ar valstybės biudžeto lėšomis, skirtomis naujos atominės elektrinės ar elektros tiltų statybai.
Darbo grupės pateikti įstatymų projektai bus teikiami Seimui.
Trečiadienį per Vyriausybės posėdį teisingumo ministras Remigijus Šimašius pareiškė atskirąją nuomonę dėl LEO LT priimamų įstatymų. Pasak R. Šimašiaus, LEO LT išformuoti nereikia, o atominės elektrinės (AE) ir jungčių statybose turėtų dalyvauti ir bendrovė „NDX energija“.
„Vienas dalykas, tai yra grynai procedūros. Nesu tikras, ar kaip teisingumo ministras galiu teisine prasme visas nuostatas įvertinti tinkamai, nes projektai nuolat buvo taisomi, gerinami. Žinau, kad ankstesniam projektui buvo daug pastabų, ir nežinau, ar į jas visas atsižvelgta. Kitas, galbūt esmingesnis ir strateginis, dalykas yra tas, kad dar kuriant LEO LT pagrįstai buvo keliamas klausimas, ar privatus investuotojas iš tikrųjų žada statyti atominę elektrinę, dalyvauti statyme, ir tai buvo plačiai diskutuojama. Tuo tarpu pagrindinis scenarijus, ko link krypstama, tai yra paleisti privatų investuotoją, išsiskirt su juo, leisti jam nedalyvauti AE statyme. Mano įsitikinimu, AE ir jungčių statybose būtų labai sveika, jeigu dalyvautų privatus investuotojas. Nematau priežasčių, kodėl turėtume dabar statyti su valstybinėmis įmonėmis ir tik po to galbūt ieškoti kitų privačių investuotojų“, - žurnalistams po posėdžio sakė teisingumo ministras.
Jis pažymėjo, kad Konstitucinis Teismas LEO LT steigimo procedūras pripažino netinkamomis, tačiau „laiko atgal neatsuksi ir procedūrų geromis nepadarysi“.
„Lygiai taip pat, kaip ir „Alitos“ privatizavimo atveju. (...) Kad ir kaip vertintume šią partnerystę, kuri tikrai nėra tobulos partnerystės pavyzdys nuo pat pradžių, didelių objektų statyba be privataus investuotojo man kelia labai rimtų abejonių. (...) Manau, kad ir kaštų valdymas, ir kiti dalykai su bet kuriuo privačiu investuotoju būtų daromi gerokai efektyviau negu be privataus investuotojo. (...) Netgi netinkamai susituokus skyrybos nėra geriausia išeitis“, - kalbėjo R. Šimašius.
Tuo tarpu energetikos ministras Arvydas Sekmokas teigė nepasitikįs „NDX energija“. Anot jo, „NDX energija“ deklaruoja, kad valstybė turėtų galimybę laisvai ir netrukdomai tvarkytis energetikoje, tačiau numato visas galimas įstatymų biurokratines kliūtis, kad tas tvarkymasis būtų kuo labiau lėtinamas, atidedamas ar kitaip trukdomas. Vyriausybė nori priimti absoliučiai nepriekaištingus įstatymus, kurie neleistų reikalauti tam tikrų nuostolių atlyginimo ir taip pat užtikrintų valstybės galimybes valdyti savo turtą bei įgyvendinti strateginius projektus.
„Jie tikina, jog nenorėjo pasakyti, kad siūlė ardyti LEO LT, kad tai valstybės prerogatyva. (...) Tai yra nenoras spręsti, laukimas, galbūt valstybė pasielgs vienašališkai (...), padarys tam tikrą klaidą, dėl kurios bus galima reikalauti atlyginti žalą“, - sakė A. Sekmokas.
Jo teigimu, įstatymo pataisų projektą, kuris numatys galimybes nacionalinio investuotojo bendrovei LEO LT išsiskirstyti, Vyriausybė turėtų patvirtinti kitą savaitę.
Tuo metu Seimo Atominės energetikos komisija trečiadienį pritarė darbo grupės išvadoms dėl LEO LT ateities, rašo lrt.lt. Išvadose siūloma padidinti valstybės akcijų dalį ir įtaką bendrovėje. Taip pat siūloma elektros jungčių su Švedija ir Lenkija statybas patikėti tik valstybei.
Komisijos pirmininkas Rokas Žilinskas sako, kad dar šioje sesijoje Seimas svarstys atitinkamus įstatymų pakeitimus.
“LEO LT nestatys atominės elektrinės, ji nestatys jungčių nei į Švediją, nei į Lenkiją. Ji negalės disponuoti nei valstybės biudžeto, nei tam skirtais Europos Sąjungos pinigais“, - sakė komisijos pirmininkas.
Pasak R. Žilinsko, Seimui dar šioje sesijoje bus pateiktas įstatymų paketas, kuris leis pakelti Vyriausybės akcijų kiekį iki dviejų trečdalių ir atriš Vyriausybei rankas bet kokiai alternatyvai.
„LEO LT neišformavimas irgi yra viena iš svarstomų alternatyvų. Tai yra Premjero potvarkiu sudarytos darbo grupės dėl LEO LT tęstinumo išvados. Mes jas šiandien svarstėme, komisija joms pritaria“, - sakė R. Žilinskas.
Vyriausybė valdo 61,7 proc. LEO LT akcijų, „NDX energija“ - 38,3 proc. paketą.
Apie tai – LNK žinių videoreportaže.