Pasak žinutę paskelbusio Sauliaus, jo šuo buvo nunuodytas antifrizu (aušinimo skysčiu) aplaistytu maistu. Iš televizijos ekranų pažįstamas veterinaras Paulius Morkūnas, pastaruoju metu dirbantis su „TV pagalbos“ komanda, portalui tv3.lt pasakojo, kad apsinuodijusių ar apnuodytų gyvūnų atvejų yra ir dabar ne vienas.
Mylimas šuo patyrė baisias kančias
Matant besikankinantį savo mylimą augintinį, vargu, ar įmanoma išlikti abejingu. Vilnietis Saulius dar sunkiai tvardo emocijas, prisimindamas vienuolikos metų šunį, kuris buvo jam ne tik augintinis, bet ir šeimos narys. Vyras neslepia pykčio žmonėms, kurie tokiais žiauriais būdais siekia atsikratyti benamiais gyvūnais, juolab, kad šį kartą nukentėjo niekuo dėtas augintinis.
„Vakare prieš miegą išvedžiau jį pasivaikščioti, einant namo, jis nubėgo prie balkono. Aš ne iškart pastebėjau, kad jis kažką suėdė, bet greitai atbėgo atgal ir mes grįžome namo. Tą pačią naktį jis pradėjo labai stipriai viduriuoti, aš jį iškart išsivedžiau į lauką vėl.
Pagalvojau, kad nupirksiu tablečių ir pagerės. Bet viskas ėjo tik blogyn, todėl kreipiausi į Jakovo veterinarijos kliniką. Pastatė jam lašelines, padarė analizes, bet jau ten pasakė, kad gali viskas baigtis mirtimi, jeigu nepagerės.
Aš nepatikėjau iškart, kad viskas taip rimta. Kiekvieną dieną sveikata tik blogėjo, nors kasdien lankėmės pas veterinarą, vieną naktį šunelį ištisai gailiai cypė veterinaro tyrimų išvados rodė problemas su inkstais ir medikas pasakė, kad viskas dėl antifrizo“, - su skausmu prisiminė Fabijoniškėse gyvenantis Saulius.
Jis tvirtino iškart pagalvojęs apie daugiabučių kiemuose šeriamas benames kates. Todėl nenuostabu, kad pasipiktinę kaimynai jas galėjo tokiu būdu bandyti išnaikinti.
„Mano šuo papuolė visiškai atsitiktinai. Aš iškart motinai pasakiau, kad čia bus nuodai, juolab, pažiūrėjus į snukį, matėsi viskas viduje raudona kaip išdegę. Žmonės po mano žinute rašė apie panašius atvejus ir kituose mikrorajonuose“, - portalui tv3.lt pasakojo Saulius.
Vyras įsitikinęs, kas žmonės pernelyg jautriai reaguoja į šunis gatvėse, net nedarančius nieko blogo. Pasak jo, gyvūnai labiau patraukia dėmesį ir sulaukia šeimininkai pastabų, nei medžius ar kitus augalus niokojantys vaikai, kurių tėvai nieko nedaro net tai matydami.
Apnuodijus antifrizu, žaibinė reakcija
Veterinaras P. Morkūnas teigė, kad ir dabar pasitaiko ne vienas atvejis, kuomet gyvūnas būna apsinuodijęs antifrizu. Visgi, tai nustatyti galima tik po išsamių tyrimų. O šis nuodas sukelia žaibinę reakciją.
„Staigiai pažeidžiami vidaus organai ir vos per vieną dieną gali augintinį pražudyti. Visgi, mano gydomi antifrizu apsinuodiję gyvūnai dažniau jo randa pats šeimininkus garažuose ar sodybose, kur būna neatidžiai palikti. Visgi, ne vien juo gyvūnus nuodija. Esu turėjęs ir tokių atvejų, kai į mėsos gabaliukus įdeda vinių, varžtų, peiliukų, kad žarnyną susipjaustytų.
Tikimybė išgelbėti priklauso nuo daug dalykų, pirmiausia – nuo žaibiškos šeimininko reakcijos, įtariant apsinuodijimą. Toliau nuo veterinaro, kuris suprastų ir įvertintų situaciją, o ne po kelių vaistų išleistų namo. Nes labai skirtingai pasisavina skirtingų rūšių nuodus organizmas, dažniausiai suveikia per kelias valandas“, - tikino veterinaras.
Jis priminė, kad apnuodijus antifrizus, požymiai pasireiškia per kelias valandas, o žiurknuodžiais – tik po kelių dienų. Svarbiausias šeimininko uždavinys – vimdyti šunį, įtarus apsinuodijimą.
„Pirmas dalykas – reikia šunį vimdyti, priversti vemti ir išsivalyti skrandį. Tam naudojamas vandenilio peroksidas. Laikas, kol nuvažiuos į kliniką, gali tik pakenkti – organizmas tiesiog pasisavintų nuodus ir viskas. Tada jau skrandžio plovimas gali nepadėti, nes nuodai patenka į kraują. Po dviejų dienų pasireikus požymiams, tikimybė išgelbėti augintinį, sumažėja iki vos kelių procentų“, - sakė P. Morkūnas.
Nuodija kerštaudami ir konfliktuodami
Pasak Pauliaus, neretai apnuodijimo atvejų pasitaiko konfliktuojant kaimynams, o jie keršija per gyvūnus. Tam dažniausiai naudojami žiurknuodžiai, pridedant jų į maistą, ar tiesiog pribarstant, kad gyvūnas rastų. Ir užtenka vos kelių grūdelių.
„Mano manymu, gyvūnus nuodija psichologinių problemų turintys žmonės, normaliu elgesiu to tikrai nepavadinčiau. Nes tai yra rankos kėlimas prieš tą, kuris tiesiog negali apsiginti. Mano nuomonė dėl to labai griežta ir turėtų didesnė atsakomybė būti taikoma už tokį elgesį, nes čia irgi yra gyvybė, šeimos nario gyvybė“, - sakė veterinaras.
Manau, kad lietuvių požiūris į gyvūnus keičiasi, tik lėtai. Ypač vidutinio ir jauno amžiaus žmonės ar šeimos, kurie dar neturi vaikų, tai gyvūnais rūpinasi ypatingai. Skambina naktimis, važiuoja vaistų, ima biuletenius jiems susirgus, žmonėms gyvūnai dabar jau nėra tik augintiniai. Problema dėl požiūrio aktualesnė provincijoje.
Kiek tenka pačiam lankytis ir matyti, tai tik kaimuose dar žmonės laiko šunis prirakintus grandinėmis, mieste tai sunku įsivaizduoti. Tai išlikę mano tėvų ar senelių kartose. Bet pastebėjau, kad net kaimo žmogui pasakius, jog taip elgtis blogai, jis turi kelis pasiteisinimus. Vadinasi, jie tai suvokia“, - įsitikinęs žinomas veterinaras.
Jis įsitikinęs, kad kaime likęs požiūris, kad nereikalingus atsivestus kačiukus ar šuniukus lengviausia yra tiesiog išmesti. Visgi, pranešimai apie kankinamus ar išmestus gyvūnus pasiekia ne tik iš provincijos, tačiau žmonės abejingi lieka vis rečiau.
Laisva prekyba nuodais Lietuvoje – rimta problema
Gyvūnų globos ir kontrolės tarnybos „Nuaras“ direktorė Jurgita Gustaitienė portalui tv3.lt pasakojo, kad problema yra ne tik su atliekas gatvėje ėdančiais gyvūnais, bet ir galimybe Lietuvoje laisvai įsigyti nuodų.
„Patarimas šunų šeimininkams būtų toks: veskit į juos į šunų mokyklą, kur moko neimti maisto. Būtina juos išmokyti neimti bet kokio maisto gatvėje. Apskritai, nuodijimų atvejų daug. Mes ne pirmus metus keliam klausimą veterinarijos tarnybai, ar nereikėtų uždrausti laisvą prekybą žiurknuodžiais, kaip nuodais.
Daugelyje pasaulio valstybių jų negalima taip paprastai nusipirkti kaip kruopų. Jis turi būti specializuotose parduotuvėse ir vedama apskaita, kas pirko ir kiek ir t.t.“, - tikino J. Gustaitienė.
Pasak jos, Lietuvoje nėra teisminės praktikos, kad už nunuodijimą antifrizu būtų kas nors nubaustas.
„Praktikos neturime įsidirbę. Rimta problema yra ir su nustatymu tiksliu chemikalų. Be to, su šuniu lengva – jis nuodus greitai praryja. Katės per gudrios. Katę nunuodyti labai sunku, žinoma, reikia įvertinti, kad ji lauke gyvena ir neėdusi būtų“, - sakė „Nuaras“ direktorė.
