Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
Atlyginimai sparčiai didėja nuo 2004 m. pradžios, jų augimas viršija pelno augimą ir darbuotojų produktyvumo augimą. Kainų infliacija visą tą laiką buvo nerealiai maža, palyginus su kitomis analogiškos ekonomikos būsenos valstybėmis. Iš kitos pusės, net oficialioji kainų infliacija šoktelėjo ne vien pas mus. Kaip tai paaiškinti, ar vien kaštais, t.y. išaugusiomis išteklių kainomis?
Sutinku, LB situacija skiriasi nuo FEDo, ir pinigų infliacijos mechanizmui jie tokios kontrolės neturi. Skolinimąsi įtakoja ECB palūkanos, o vyriausybės politika turi įtakos pinigų infliacijai (deficitinis biudžetas, planuojami Leo skirtų akcijų išpirkimai, mokytojų algų kėlimas iš paskolų, emigracija ir jos generuojami pinigų srautai į Lietuvą). Tai turi įtakos kainų infliacijai, ir teigti, kad dabartinė infliacija tiesiog yra "dėsningas BVP augimo palydovas" vargu ar galima.
Kol infliacija nesiekė 3%, dar galima buvo kalbėt apie BVP augimą. Ar dabar sudėjus oficialiąją 5+% infliaciją ir iš "šešėlio" į oficialiąją statistiką patenkančius milijardus (Šadžiaus teigimu 2 mlrd./metus t.y. 2% BVP) ir gaunasi visas vyriausybės liaupsinamas Lietuvos "ekonominis stebuklas"?
Sutinku, LB situacija skiriasi nuo FEDo, ir pinigų infliacijos mechanizmui jie tokios kontrolės neturi. Skolinimąsi įtakoja ECB palūkanos, o vyriausybės politika turi įtakos pinigų infliacijai (deficitinis biudžetas, planuojami Leo skirtų akcijų išpirkimai, mokytojų algų kėlimas iš paskolų, emigracija ir jos generuojami pinigų srautai į Lietuvą). Tai turi įtakos kainų infliacijai, ir teigti, kad dabartinė infliacija tiesiog yra "dėsningas BVP augimo palydovas" vargu ar galima.
Kol infliacija nesiekė 3%, dar galima buvo kalbėt apie BVP augimą. Ar dabar sudėjus oficialiąją 5+% infliaciją ir iš "šešėlio" į oficialiąją statistiką patenkančius milijardus (Šadžiaus teigimu 2 mlrd./metus t.y. 2% BVP) ir gaunasi visas vyriausybės liaupsinamas Lietuvos "ekonominis stebuklas"?
Jei jau tikrai pradėti nuo priežasčių - tada reikia genų inžinerijos būdu išnaikinti geną, kuris žmogelį skatina galvoti "nusipelnėme gyventi geriau". Tai reiškia : nusipelnėme buto-namo, džipo-bolido, atostogų prie Pietų jūrų ir Rolex laikrodžio išsimokėtinai. Ir duokit šiandien, o atidirbsime rytoj. Ką daro bankai - duoda skolon (mūsų suneštus indėliais pinigus), kaip ir turėtų.
Kai nebeliks beprotiško noro skolintis, nereiks svajot kaip išnaikinti rinką, bankus ir įmones. Kol žmogelis nori gyventi šiandien, ir ne bet kaip, o taip, "kaip geriausiuose Londono ir Paryžiaus namuose", o ne taupyti rytojui, jokios baudžiamosios operacijos prieš blogio įsikūnijimus-bankus nepadės. Nepadės nei tamstos užsidegimas surasti paprastą visų problemų sprendimą, nurašant visas nelaimes ant žydų, ką jau yra bandęs tūlas Adolfas. Nes kovojate su pasekme, kolega :)
Kai nebeliks beprotiško noro skolintis, nereiks svajot kaip išnaikinti rinką, bankus ir įmones. Kol žmogelis nori gyventi šiandien, ir ne bet kaip, o taip, "kaip geriausiuose Londono ir Paryžiaus namuose", o ne taupyti rytojui, jokios baudžiamosios operacijos prieš blogio įsikūnijimus-bankus nepadės. Nepadės nei tamstos užsidegimas surasti paprastą visų problemų sprendimą, nurašant visas nelaimes ant žydų, ką jau yra bandęs tūlas Adolfas. Nes kovojate su pasekme, kolega :)
Todėl, kad statybos bendrovės pačios turi gražinti kreditus bankams, paimtus butams pastatyti. Pinigų skolinimas yra bankų verslas, o ne statybos bendrovių. Kiekvienas turi dirbti savo darbą.
kodel statybos bendroves negaletu pritraukt darbininku duodamos duodamos pastatytus butus issimoketinai tiesiog, o ne per bankus? Tokiu budu islaikytu savo darbo jega ir dar procentus uzdirbtu?
Jei emigracijos ir neimanoma uzdrausti, tai tikrai imanoma ja paversti vidine migracija, t.y. is kaimu ir miesteliu kur didelis darbo trukumas, nukreipti piliecius vykt i miestus, kur darbo jegos truksta. Cia turetu prisideti savivaldybes parupindamos tokiems zmonems nebrangiai nuomojamus butus.
Nesu ekonomistas visai, bet kaip man atrodo. Infliacija yra tavo uzdirbtu pinigu atemimas tau nematant. Todel mes turime visi del to labai dziaugtis, nes ekonomika tai....is tavo kisenes. Gal koks procentas kitas ir nebogai, bet kokia 10 procentu, tai ivardinciau naglu apiplesimu viduryje dienos ir man tokia ekonomika jokio pasitikejimo nekelia, nors tegu sau kyla iki dangaus.
Atlyginimus gali didinti tik pelningos įmonės ir turinčios galimybę didinti savo produkcijos kainas, tokiomis yra tikrai ne visos. Todėl atlyginimų augimo procesas daugeliui įmonių bus skausmingas, jos negalės išsaugoti savo darbuotojų, kuriuos vilios sėkmingosios įmonės. Biudžetiniai atlyginimai gali būti didinami tik proporcingai surintam biudžetui, kurio prieauglis susideda iš BVP ir kainų augimo. Todėl viską reikia įsivaizduoti procese, kuris gali būti ir greitesnis nei Lietuvoje, pvz., Latvijoje.
"Pernai vidutinis darbo užmokestis augo 18 procentų. Toks spartus atlyginimų augimas didina gamybos sąnaudas, prekių ir paslaugų kainas. Tačiau toks didinimas yra įmanomas ir dėl to, kad, didėjant atlyginimams, auga ir gyventojų perkamoji galia. Todėl turime dėsningą procesą, kai auga vidutiniai atlyginimai, dvigubai lėčiau auga kainos " , va cia kazkas nerealaus , tai padidinkime visiems atlyginimus iki 10000 lt ir kainos visai nukris , Kazkas ne tas pasakyta. manau
Mauras puikiai aprase kas prie ko. As tik gal pabandysiu paprastai apibendrinti:
Infliacija kuria jav bernenke su draugeliais ziauriais kiekiais didindami pinigu kieki (spausdindami dolerius ir skatindami paskolas), o mes ta infliacija importuojame.
Vienintelis kas gali sustabdyti infliacija - tie kas ja pradejo, ir niekas kitas. Kol kas jie to daryti nesiruosia (idomu, kad truputi anksciau reke ant CN kad didintu juanio verte dabar nutilo - ir aisku kodel :))
Beje, kaip zino net ir ekonomikos pirmokai - infliacijos didinimas yra bilietas i viena puse (t.y. zaidimas tik su pralaimejimu), nes tai skurdina gyventojus ir isbalansuoja visa ekonomika. Na bet kai jav siuo metu kariauja Afganistane ir bando okupuoti Iraka tuo pat metu siekdama islaikyti savo socialistini vidaus modeli (savo iskreipta geroves valstybes modeli) reikia laabai daug pinigu, kuriuos kaip zino visi galima gauti siais budais: kelti mokescius (nenaudojamas), skolintis rinkoje (mazai naudojamas), atsispausdinti pinigu (laabai aktyviai naudojamas).
Isvada: amerikaniuku ekonomika taps raupsuota - kas prisilies eis dugnan kartu su jais :))
Infliacija kuria jav bernenke su draugeliais ziauriais kiekiais didindami pinigu kieki (spausdindami dolerius ir skatindami paskolas), o mes ta infliacija importuojame.
Vienintelis kas gali sustabdyti infliacija - tie kas ja pradejo, ir niekas kitas. Kol kas jie to daryti nesiruosia (idomu, kad truputi anksciau reke ant CN kad didintu juanio verte dabar nutilo - ir aisku kodel :))
Beje, kaip zino net ir ekonomikos pirmokai - infliacijos didinimas yra bilietas i viena puse (t.y. zaidimas tik su pralaimejimu), nes tai skurdina gyventojus ir isbalansuoja visa ekonomika. Na bet kai jav siuo metu kariauja Afganistane ir bando okupuoti Iraka tuo pat metu siekdama islaikyti savo socialistini vidaus modeli (savo iskreipta geroves valstybes modeli) reikia laabai daug pinigu, kuriuos kaip zino visi galima gauti siais budais: kelti mokescius (nenaudojamas), skolintis rinkoje (mazai naudojamas), atsispausdinti pinigu (laabai aktyviai naudojamas).
Isvada: amerikaniuku ekonomika taps raupsuota - kas prisilies eis dugnan kartu su jais :))
Atsakymas Maurui:
Atlyginimai ženkliau pradėjo augti 2006 antroje pusėje. Ekonomikoje, kaip ir fizikoje ar kitose srityse, atsakas vyksta su užlaikymu. Verslas turi pajausti realią galimybę didinti kainas todėl infliacijos šuolis vyskta su beveik metų užlaikymu.
Lietuvoje NT didelio burbulo išsileidimo sunku tikėtis, kadangi tokie dalykai nevyksta spataus augimo sąlygomis. Nedidelė korekcija galima, kadangi augimo tempai iki šiol buvo labai dideli. Tolimoje ateityje galimi ir didesni svyravimai.
Jūsų pastabos apie Centrinių bankų pinigų kiekio reguliavimo instrumentus yra suprantamos, bet problema, kad Lietuvos bankas tų funkcijų nevykdo. Grubiai kalbant, Lietuvos bankas yra didelė keitykla, kaip tai numato valiutų valdybos modelis ir lito pririšimas prie Euro.
Atlyginimai ženkliau pradėjo augti 2006 antroje pusėje. Ekonomikoje, kaip ir fizikoje ar kitose srityse, atsakas vyksta su užlaikymu. Verslas turi pajausti realią galimybę didinti kainas todėl infliacijos šuolis vyskta su beveik metų užlaikymu.
Lietuvoje NT didelio burbulo išsileidimo sunku tikėtis, kadangi tokie dalykai nevyksta spataus augimo sąlygomis. Nedidelė korekcija galima, kadangi augimo tempai iki šiol buvo labai dideli. Tolimoje ateityje galimi ir didesni svyravimai.
Jūsų pastabos apie Centrinių bankų pinigų kiekio reguliavimo instrumentus yra suprantamos, bet problema, kad Lietuvos bankas tų funkcijų nevykdo. Grubiai kalbant, Lietuvos bankas yra didelė keitykla, kaip tai numato valiutų valdybos modelis ir lito pririšimas prie Euro.
REKLAMA
REKLAMA
Vygintas Gontis: Ekonomikos vertinimų sumaištis