Liuksemburge Europos Sąjungos (ES) Bendrųjų reikalų ir išorinių santykių taryboje (BRIST) užsienio reikalų ministrai pirmadienį patvirtino išvadas dėl "Europos sąžinės ir totalitarizmo".
Taryba pritarė Europos Parlamento kvietimui sukurti Europos atminties ir sąžinės platformą ir paragino Europos Komisiją pasitelkti turimas finansines priemones šiems procesams skatinti.
"Labai svarbu, kad BRIST išvadose dėl "Europos sąžinės ir totalitarizmo" pabrėžiama, jog Europa turi išlaikyti istorinę atmintį, be kurios joks susitaikymas neįmanomas. Europa neturi pamiršti dviejų didžiausių XX amžiaus totalitarinių režimų - fašizmo ir stalinizmo - nusikaltimų žmoniškumui", - pažymėjo Liuksemburge Lietuvos užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas, primindamas, kad šiemet sukaks 70 metų, kai buvo pasirašytas Molotovo-Ribentropo paktas.
ES Bendrųjų reikalų ir išorinių santykių taryboje aptartas ir pasirengimas birželio 18-19 dienomis vyksiančiai Europos Vadovų Tarybai, ES-Moldovos santykiai, Gvantanamo sulaikymo centro uždarymas, bevizio režimo perspektyvos Vakarų Balkanų šalims, Artimųjų Rytų taikos procesas ir ES plėtros klausimai.
ES užsienio reikalų ministrai priėmė bendrą ES-JAV pareiškimą dėl Gvantanamo sulaikymo centro uždarymo ir bendradarbiavimo kovos su terorizmu srityje. Šiame pareiškime pabrėžiamas JAV ir ES tikslų bendrumas, tačiau pažymima, kad šalys pačios priims sprendimą dėl kalinių priėmimo. V. Ušacko teigimu, už Gvantanamo centro uždarymą visų pirma atsakingos yra JAV, o klausimai dėl sulaikytųjų perkėlimo bus sprendžiami dvišaliu pagrindu su ES šalimis.
Užsienio reikalų ministrai taip pat patvirtino išvadas dėl ES ir Moldovos santykių. Jose pabrėžiama naujosios Rytų partnerystės reikšmė, patvirtinamas ES įsipareigojimas remti politines ir ekonomines reformas Moldovoje, išreiškiamas ES noras kuo greičiau pradėti derybas dėl naujos ES ir Moldovos santykių sutarties. Taryba paragino užtikrinti žmogaus teises Moldovoje, ištirti pažeidimus, pabrėžė konstruktyvaus politinio dialogo svarbą.
Ministrai aptarė Artimųjų Rytų taikos procesą ir pažymėjo Izraelio ir arabų šalių santykių normalizavimo ir "dviejų valstybių" principo laikymosi būtinybę. Tiek Izraelis, tiek Palestina turi žengti aiškius žingsnius taikos proceso link.
Ministrai taip pat aptarė Vakarų Balkanų regioninį bendradarbiavimą ir vizų režimo liberalizavimą.
Svarstant būsimas Europos Vadovų Tarybos išvadas, V. Ušackas pozityviai įvertino ES Rytų partnerystės paminėjimą. Lietuvos diplomatijos vadovas pasiūlė Vadovų Tarybos išvadose akcentuoti ES šalių solidarumą, sprendžiant finansų krizės problemas.
V. Ušackas pasidžiaugė, kad Vadovų Tarybos išvadų projekte atsižvelgta į Lietuvos pasiūlymą - projekte pažymima Baltijos tinklų sujungimo plano svarba.
Europos Vadovų Taryboje birželio 18-19 dienomis numatoma svarstyti naujo Europos Komisijos Pirmininko skyrimo klausimą, Lisabonos sutarties, ekonominės padėties, užimtumo skatinimo, klimato kaitos ir kitus klausimus.