Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ kalbėjo Vilniaus universiteto rektorius, istorikas Rimvydas Petrauskas.
Kodėl Lietuvai labai svarbi pergalė prieš maskvėnų kariuomenę 1514 metų rugsėjo 8-ąją Oršos mūšyje? Juk nepaisant to, kad laimėjome mūšį, mes prieš tai praradome Smolenską, o po mūšio Lietuva taip ir nesugebėjo jo atsiimti.
Kalbant apie Oršos mūšį, reikia paminėti kelis svarbius kontekstus. Pirma, tai yra labai ilgą laiką užsitęsusio karo tarp Maskvos ir LDK dalis. Karas prasidėjo 1495 metais ir tikrai buvo Lietuvai labai nesėkmingas. Per tą laiką Lietuva praktiškai neteko apie ketvirtadalio savo teritorijos.
1514 metais yra naujas šio karo etapas – kaip tik prieš šį mūšį buvo prarastas Smolenskas, turbūt pati didžiausia ir skaudžiausia netektis per visą karo istoriją. Todėl ta pergalė prie Oršos <...> buvo tam tikra šviesos kibirkštis tame nesėkmingame etape.
Ar galima sakyti, kad būtent tada Lietuvai pirmą kartą iškilo maskvėnų okupacijos grėsmė? Juk Rusijos kariuomenės vadas Ivanas Čeliadinas tada sakė, kad jei mes laimėsime mūšį, mes imsime visą Lietuvą.
Sunku vertinti kiek Maskvos kariuomenė tuo metu buvo pasirengusi eiti gilyn į LDK teritoriją. Pats faktas buvo suvokiamas kaip grėsmingas ir tai, kad valdovas Žygimantas Senasis pats mūšyje nedalyvavo, tačiau buvo visai netoliese, karo lauko stovykloje, aiškiai rodo, kad tuometinis politinis elitas suvokė tą situaciją kaip tikrai grėsmingą.
Putino Rusija nebešventė lapkričio 7-osios, revoliucijos dienos, ir švenčia lapkričio 4-ąją – nacionalinę vienybės dieną. Švenčia todėl, kad 1612 metais nugalėjo Lenkijos-Lietuvos kariuomenę, išvarė lenkus-lietuvius iš Rusijos. Gal ir mes turėtume Oršos mūšio dieną švęsti Lietuvoje?
Tiesą pasakius, man atrodo, kad bent jau Vilniuje tokia tradicija formuojasi. Nežinau, kaip šiemet, nieko negirdėjau, bet prieš pandemiją porą metų buvo keli tokie renginiai, buvo atidengta paminklinė lenta mūšio nugalėtojui Konstantinui Ostrogiškiui.
Vis dėlto ta paralelė su Rusijos dabartine situacija yra turbūt teisinga, tačiau manyčiau, mes tikrai neturėtume lygiuotis į Rusijos istorijos politiką. Ta diena yra labai keista, man ne iki galo aišku, kiek ji yra prigijusi Rusijos istorinei savimonei.
Man atrodo, kad mums yra labai svarbu ne tiek paradinė, proginė istorijos pusė, bet visuomenės autentiškas santykis su istorijos formavimu, suvokimas, kas yra svarbu, ką reikia daryti. Aišku, tokiems dalykams šventės visada padeda, bet labiausiai padeda nuoseklus istorijos mokymas.
Labai norėčiau ta proga priminti, kad rugsėjo 8 diena yra svarbi Lietuvos istorijai dar vienu aspektu. Ši diena dar tarpukario Lietuvoje buvo viena labiausiai švenčiamų dienų, tai yra neįvykusios Vytauto karūnacijos diena. Rugsėjo 8 diena turi įvairius kontekstus ir juos pažinti, apie juos žinoti yra tikrai labai svarbu ir būtina.
Visą pokalbį žiūrėkite vaizdo įraše, esančiame straipsnio pradžioje.
