Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
Gal tas individas, paiškins? Karo atveju pats kovos priešakinese linijose,ane? Ar tik liežuviu moka dirbti?
Estijai ,Latvijai , Lietuvai išlikti yra tik vienas vienintelis būdas , kitų nėra. Jungtis prie Vokietijos , ne valstybių , bet žemių sąlygomis. Kvailių nėra , ar kas eitų ir žūtų dėl svetimų? NATO tik popieriuje tvarkingai atrodo.
Tam reikia jog kiekviename name butu galima leisti laikyti po kulkosvaidi
Jolanta Blazyte
14 val. ·
ELITO PROBLEMOS
Šį savaitgalį „vatnikai“ galėjo pasidžiaugti neįtikėtina ramybe: šalies „elitas“ ir jo komjaunuoliai nebeturėjo laiko su savo pamokymais landžioti po „vatnikų“ socialinius burbulus, mat buvo užsiėmęs mūšiais nuosavų socialinių burbulų viduje. Ir čia viskas dėl to netikėto atsistatydinimo, kurio autoriumi tapo KA ministras A. Anušauskas.
Atsistatydinimas „elitui“ buvo labai netikėtas, įtartinas ir, svarbiausia, iškomunikuotas „ ne iš to galo“ (o kas čia tokio, juk pas mus dabar beveik viskas – „ne iš to galo“). Taigi, šį kartą etiketės „glušiai“, „durniai“, bei siuntimai „eiti paskui...“ buvo naudojami ne „vatnikų“ apšaudymui, bet paties elito socialinių burbulų viduje: „elitas“ šį kartą mėšlo patrankomis šaudė vienas į kitą.
O ką veikė vatnikai? Jie gi tyliai gėrė ramunėlių arbatą ir toliau dalinosi savo baimėmis: tai išprovokuos tie „pridurkai“ karą ar neišprovokuos? Nerimauti „vatnikams“ tikrai yra dėl ko: juk į A. Anušausko vietą ateina bene pats garsiausias Europoje karo kranklys L. Kasčiūnas. Be to, leidinyje Foreign Policy pasirodo informacija, kad Putinas arčiau Lietuvos sienos, t.y. į Baltarusiją, atbogino savo taktinį branduolinį ginklą.
Kaip minėjau anksčiau, Putinas pažadėjo duoti atsaką šalims, kurios siųs savo karius į Ukrainą – o mūsų krankliai šios misijos eilėje stovi pirmieji.
Beje, Anušauskas dar spėjo leidiniui Foreign Policy atsakyti: „jei Putinas atbogino šalia mūsų branduolinį ginklą, tai ir mes atboginsim“. Atsakė ir.... atsistatydino.
Šioje situacijoje tik norėčiau šiek tiek nuraminti savo, t.y. „vatnikų“, socialinį burbulą.
Telg-ram kanale publikavau kito „vatniko“, t.y. JAV armijos generolo, karo eksperto bei D. Trumpo buvusio patarėjo nacionalinio saugumo klausimais Douglas Macgregor nuomonę. Šis pulkininkas vatniku tapo iš karto po to, kai įvykius Ukrainoje pradėjo prognozuoti ne taip „kaip reikia“, o taip, „kaip yra realybėje“. Ir išprognozavo labai taikliai. Taigi, yra pagrindo juo tikėti.
Minėtas karo ekspertas atsako į klausimą „kas motyvuoja Europos politikus pradėti karą su Rusija?“
Atsakymas paprastas: tai jų paskutinis bandymas išsilaikyti vadžioje, pasakojant žmonėms apie kažkur toli tykantį baisų priešą, nuo kurio išgelbėti gali jie ir tik jie.
„Prancūzijos armijos vadovybė tik pasijuokė iš idėjos ką nors pasiųsti į Ukrainą. Jie puikiai žino, kad prancūzai neturi jokios galimybės ten ką nors pasiųsti ir ką nors padaryti. Tą patį galima pasakyti ir apie kitų Europos šalių ginkluotąsias pajėgas. Visi, kas galvoja kitaip, yra tiesiog „trenkti““, - sako D. Macgregor. Jo nuomone, kalbos apie karių siuntimą į Ukrainą yra tiesiog vėjai ir opiumas liaudžiai.
Kadangi pats A. Anušauskas prakalbo apie korupciją KA ministerijoje, tai čia pat galima atrasti kitą didžiulę „elito“ baimę: „o kas bus, jei galai išlįs?“.
P.S. Apie korupciją Pentagone, siunčiant ginklus į Ukrainą, jau esu rašiusi ir prirašiusi, nors šis reiškinys pasaulyje nieko nebestebina. O štai Lietuvoje būtų labai nepatogu – juk tiek daug buvo moralizuota ir primoralizuota apie „pasiaukojimą“ apie „meilę tėvynei ir Ukrainos demokratijai“. Moralizuota buvo, žinoma, kryptimi nuo „elito“ link „vatnikų“. Na, tada jau gal geriau karas ir pavėžėjimas iki Majamio, nei tokia didelė gėda ir „vatnikų“ pyktis.
P.S. Visą JAV pulkininko D. McGregor kalbą esu įkėlusi į savo Tel-gram ir 77.lt. Nu ne FB-ko ir ne „elito“ auditorijai ji skirta. Nebereikia „elitui“ šiandien papildomų stresų.
14 val. ·
ELITO PROBLEMOS
Šį savaitgalį „vatnikai“ galėjo pasidžiaugti neįtikėtina ramybe: šalies „elitas“ ir jo komjaunuoliai nebeturėjo laiko su savo pamokymais landžioti po „vatnikų“ socialinius burbulus, mat buvo užsiėmęs mūšiais nuosavų socialinių burbulų viduje. Ir čia viskas dėl to netikėto atsistatydinimo, kurio autoriumi tapo KA ministras A. Anušauskas.
Atsistatydinimas „elitui“ buvo labai netikėtas, įtartinas ir, svarbiausia, iškomunikuotas „ ne iš to galo“ (o kas čia tokio, juk pas mus dabar beveik viskas – „ne iš to galo“). Taigi, šį kartą etiketės „glušiai“, „durniai“, bei siuntimai „eiti paskui...“ buvo naudojami ne „vatnikų“ apšaudymui, bet paties elito socialinių burbulų viduje: „elitas“ šį kartą mėšlo patrankomis šaudė vienas į kitą.
O ką veikė vatnikai? Jie gi tyliai gėrė ramunėlių arbatą ir toliau dalinosi savo baimėmis: tai išprovokuos tie „pridurkai“ karą ar neišprovokuos? Nerimauti „vatnikams“ tikrai yra dėl ko: juk į A. Anušausko vietą ateina bene pats garsiausias Europoje karo kranklys L. Kasčiūnas. Be to, leidinyje Foreign Policy pasirodo informacija, kad Putinas arčiau Lietuvos sienos, t.y. į Baltarusiją, atbogino savo taktinį branduolinį ginklą.
Kaip minėjau anksčiau, Putinas pažadėjo duoti atsaką šalims, kurios siųs savo karius į Ukrainą – o mūsų krankliai šios misijos eilėje stovi pirmieji.
Beje, Anušauskas dar spėjo leidiniui Foreign Policy atsakyti: „jei Putinas atbogino šalia mūsų branduolinį ginklą, tai ir mes atboginsim“. Atsakė ir.... atsistatydino.
Šioje situacijoje tik norėčiau šiek tiek nuraminti savo, t.y. „vatnikų“, socialinį burbulą.
Telg-ram kanale publikavau kito „vatniko“, t.y. JAV armijos generolo, karo eksperto bei D. Trumpo buvusio patarėjo nacionalinio saugumo klausimais Douglas Macgregor nuomonę. Šis pulkininkas vatniku tapo iš karto po to, kai įvykius Ukrainoje pradėjo prognozuoti ne taip „kaip reikia“, o taip, „kaip yra realybėje“. Ir išprognozavo labai taikliai. Taigi, yra pagrindo juo tikėti.
Minėtas karo ekspertas atsako į klausimą „kas motyvuoja Europos politikus pradėti karą su Rusija?“
Atsakymas paprastas: tai jų paskutinis bandymas išsilaikyti vadžioje, pasakojant žmonėms apie kažkur toli tykantį baisų priešą, nuo kurio išgelbėti gali jie ir tik jie.
„Prancūzijos armijos vadovybė tik pasijuokė iš idėjos ką nors pasiųsti į Ukrainą. Jie puikiai žino, kad prancūzai neturi jokios galimybės ten ką nors pasiųsti ir ką nors padaryti. Tą patį galima pasakyti ir apie kitų Europos šalių ginkluotąsias pajėgas. Visi, kas galvoja kitaip, yra tiesiog „trenkti““, - sako D. Macgregor. Jo nuomone, kalbos apie karių siuntimą į Ukrainą yra tiesiog vėjai ir opiumas liaudžiai.
Kadangi pats A. Anušauskas prakalbo apie korupciją KA ministerijoje, tai čia pat galima atrasti kitą didžiulę „elito“ baimę: „o kas bus, jei galai išlįs?“.
P.S. Apie korupciją Pentagone, siunčiant ginklus į Ukrainą, jau esu rašiusi ir prirašiusi, nors šis reiškinys pasaulyje nieko nebestebina. O štai Lietuvoje būtų labai nepatogu – juk tiek daug buvo moralizuota ir primoralizuota apie „pasiaukojimą“ apie „meilę tėvynei ir Ukrainos demokratijai“. Moralizuota buvo, žinoma, kryptimi nuo „elito“ link „vatnikų“. Na, tada jau gal geriau karas ir pavėžėjimas iki Majamio, nei tokia didelė gėda ir „vatnikų“ pyktis.
P.S. Visą JAV pulkininko D. McGregor kalbą esu įkėlusi į savo Tel-gram ir 77.lt. Nu ne FB-ko ir ne „elito“ auditorijai ji skirta. Nebereikia „elitui“ šiandien papildomų stresų.
Gal konkorėžiu kurio niekaip neįmanoma iššikti?
Visi privalome gerai pagalvoti apie savo salies sauga ir is daug variantu issirinkti efektyviausi,nes tam bus reikalinga sukurta baze kuo greiciau igyvendinti ir finansuoti projektus,visi zinome ,dronai nesantys granatas ,,bombeles yra gerai,bet gali sukurti sienos apsaugos infrastruktura simtams kilometru,ar negalima butu pritaikyti ,,drona vienabegi tramvaju judanti palei siena dideliu greiciu,itaisant nuotolinio valdymo sistema ,kuria butu galima valdyti lazerio spindulio nukreipima sensoriaisi prieso taikinius,dronus,bet tai butu tarp zemes ir oro tam tikrame aukstyje irentas kelias,na pafilosofokime visi ,gal ir juokinga,bet pas kazka yra labai reikalinga minti,kaip kuo efektyviau apsiginti....
tiek daug grėsmių iš visų pusių,kad nebežinai katrų klausytis...vakar ministras šitas o šiandien- jau kitas
Valdziukei labiau rupi uz milijonus statyt stadionus, ministeriju miestelius, visokius valdzios ir savivaldybiu pastatus, apzvalgos bokstus kiekvienam rajone ir t. t., o zmonems ives gynybos mokesti ir po 5 m. gal nupirks kelis surudijusius vokiskus tankus ar kiniskus dronus jei uzteks tu pinigu, visas zadamas pasiruosimo planas...
Pasvarstykime, kas buvo "ana" LTSR ir kiek jos liko šioje, kurią patogumo dėlei pavadinkime LTSR 2.0?
Valstybingumo forma - priklausomybė nuo stambesnių geopolitinių darinių, dalinis ar imituotas politinis subjektiškumas.
Valdymo forma - deklaruota respublika, iš tiesų - partokratinis valdymas, jei ne diktatūra.
Valdančioji partija - "epochos Protas, Garbė ir Sąžinė" su vienvaldžiu lyderiu priešakyje.
Visuomenė - nei tuomet, nei dabar neturi galimybės tiesiogiai veikti politinių procesų ar politikų priimamų reikšmingų sprendimų, nes, išskyrus neilgą laikotarpį turbulencijų metu, praktiškai negali rengti referendumų.
Politinis režimas - deklaruota demokratija (sovietmečiu - liaudies demokratija), suskliausta iki rinkiminių procedūrų ir formalumų laikymosi. Savarankiškos demoso iniciatyvos nepageidautinos, kylant pavojui jų nesukontroliuoti preventyviai slopinamos masyvia propaganda ar represijomis. Propaganda, beje, kaip ir anksčiau, sutapatina valdžią su valstybe, iš čia kyla ir garsioji "agentų ir išdavikų" medžioklė, nes "kas ne su mumis, tas valstybės, t. y. mūsų priešas".
Propaganda - skleidžiama per nacionalinį transliuotoją ir didžiąją žiniasklaidą.
Viešoji erdvė - griežtai kontroliuojama, alternatyvios nuomonės nugrūstos į pogrindį. Kritika ir partokratiškai neangažuoti viešųjų reikalų svarstymai baudžiami, ignoruojami, išjuokiami, laikomi "sąmokslo teorijomis" arba išvis kliedesiais. Intelektualinė valstybės būklės ir raidos analizė suakademinta, paprastai liaudžiai nesuprantama ir nereikalinga.
Konstitucija - gerai parašyta ir atliepianti visuomenės poreikius, tačiau neveiksni. Niekas negali ja tiesiogiai pasiremti, o joje deklaruotos žmogaus teisės ir laisvės lieka tik popieriuje. Teisėsauga - suaugusi su partine nomenklatūra ir ją aptarnauja. Klesti korupcija, nes... (žr. valstybės pavadinimo iššifravimą).
Patriotizmas - limituotas, pasyvus, valstybės kontroliuojamas, fasadinis. Mosuoti vėliavomis per šventes leidžiama, bet nesankcionuotos ir nevaldomos jo apraiškos slopinamos, represuojamos ar išjuokiamos medijose. "Daugiau patriotizmo" siejama su nacizmu.
Ideologija - importinė, skleidžiama iš viršaus, aktyviai kovoja su "praeities atgyvenomis ir prietarais". Jos tikslas - sukurti Naujajį Žmogų. Vietos kalba, papročiai, tradicijos, vertybės, tikėjimas, paveldas laikomi nepažangiais ir įveiktinais, keistinais pažangesnėmis nuostatomis. Svarbiausia jų - įsitikinimas, kad tikrasis gyvenimas ir laimė yra ne šioje varganoje ir nepilnavertiškoje provincijoje, o kitur, civilzacijos centre.
Švietimas - nuosekliai diegiamos ideologinės nuostatos vaikams ir jaunimui ilgainiui, per kartais, tampa savaime suprantamybe. Alternatyvios nuomonės ir pasaulio aprašymas nepriimami arba sutinkami agresyviai, nes savarankiški mastymo įgūdžiai suformuoti nebuvo arba atrofavosi. Įsivyrauja juodai baltas pasaulio suvokimas, formuojamas ir reikiama linkme nukreipiamas partorgų, šiandien vadinamų įtakotukais.
Valstybingumo forma - priklausomybė nuo stambesnių geopolitinių darinių, dalinis ar imituotas politinis subjektiškumas.
Valdymo forma - deklaruota respublika, iš tiesų - partokratinis valdymas, jei ne diktatūra.
Valdančioji partija - "epochos Protas, Garbė ir Sąžinė" su vienvaldžiu lyderiu priešakyje.
Visuomenė - nei tuomet, nei dabar neturi galimybės tiesiogiai veikti politinių procesų ar politikų priimamų reikšmingų sprendimų, nes, išskyrus neilgą laikotarpį turbulencijų metu, praktiškai negali rengti referendumų.
Politinis režimas - deklaruota demokratija (sovietmečiu - liaudies demokratija), suskliausta iki rinkiminių procedūrų ir formalumų laikymosi. Savarankiškos demoso iniciatyvos nepageidautinos, kylant pavojui jų nesukontroliuoti preventyviai slopinamos masyvia propaganda ar represijomis. Propaganda, beje, kaip ir anksčiau, sutapatina valdžią su valstybe, iš čia kyla ir garsioji "agentų ir išdavikų" medžioklė, nes "kas ne su mumis, tas valstybės, t. y. mūsų priešas".
Propaganda - skleidžiama per nacionalinį transliuotoją ir didžiąją žiniasklaidą.
Viešoji erdvė - griežtai kontroliuojama, alternatyvios nuomonės nugrūstos į pogrindį. Kritika ir partokratiškai neangažuoti viešųjų reikalų svarstymai baudžiami, ignoruojami, išjuokiami, laikomi "sąmokslo teorijomis" arba išvis kliedesiais. Intelektualinė valstybės būklės ir raidos analizė suakademinta, paprastai liaudžiai nesuprantama ir nereikalinga.
Konstitucija - gerai parašyta ir atliepianti visuomenės poreikius, tačiau neveiksni. Niekas negali ja tiesiogiai pasiremti, o joje deklaruotos žmogaus teisės ir laisvės lieka tik popieriuje. Teisėsauga - suaugusi su partine nomenklatūra ir ją aptarnauja. Klesti korupcija, nes... (žr. valstybės pavadinimo iššifravimą).
Patriotizmas - limituotas, pasyvus, valstybės kontroliuojamas, fasadinis. Mosuoti vėliavomis per šventes leidžiama, bet nesankcionuotos ir nevaldomos jo apraiškos slopinamos, represuojamos ar išjuokiamos medijose. "Daugiau patriotizmo" siejama su nacizmu.
Ideologija - importinė, skleidžiama iš viršaus, aktyviai kovoja su "praeities atgyvenomis ir prietarais". Jos tikslas - sukurti Naujajį Žmogų. Vietos kalba, papročiai, tradicijos, vertybės, tikėjimas, paveldas laikomi nepažangiais ir įveiktinais, keistinais pažangesnėmis nuostatomis. Svarbiausia jų - įsitikinimas, kad tikrasis gyvenimas ir laimė yra ne šioje varganoje ir nepilnavertiškoje provincijoje, o kitur, civilzacijos centre.
Švietimas - nuosekliai diegiamos ideologinės nuostatos vaikams ir jaunimui ilgainiui, per kartais, tampa savaime suprantamybe. Alternatyvios nuomonės ir pasaulio aprašymas nepriimami arba sutinkami agresyviai, nes savarankiški mastymo įgūdžiai suformuoti nebuvo arba atrofavosi. Įsivyrauja juodai baltas pasaulio suvokimas, formuojamas ir reikiama linkme nukreipiamas partorgų, šiandien vadinamų įtakotukais.
Lietuva turi tik 30 tukst. kariu, o i sali valdzia prileido virs 200 tukst. ruskiu, baltaruskiu ir visokiu azijatu, tai apie kokia salies gynyba kalba politikai, nereikes ir isores prieso, viduje zalieji zmogeliai su penkta kolona viska patvarkys, labai liudnas vaizdelis laukia...
@Va kokie musu valdzios protai
Nustebau kad tokią tiesą praleido šio portalo cenzoriai. JŪS PARAŠĖTE ABSOLIUČIĄ TIESĄ nes visi panašūs komentarai yra ištrinami
REKLAMA
REKLAMA
VSD vadovas paaiškino, ką turime padaryti, kad Rusija nebenorėtų pulti: „Turime tapti kaulu, įstringančiu gerklėje“