Iš žurnalistės buvo atimtas kompiuteris, taip pat apklausti kiti BNS darbuotojai, naujienų agentūros Lietuvos aktualijų redaktorės Jūratės Damulytės namuose atlikta krata. Toks STT akibrokštas sukėlė ne tik žurnalistų ir daugelio politikų pasipiktinimą, bet ir abejonių žodžio laisve Lietuvoje.
Kas atsakingas už išpuolius prieš nepriklausomą žiniasklaidą, specialioje LRT laidoje pirmadienio vakarą aiškinosi žurnalistai Rita Miliūtė ir Edmundas Jakilaitis su studijos svečiais – VSD generaliniu direktoriumi Gediminu Grina, buvusiu VSD vadobu Jurgiu Jurgeliu, žinomais žurnalistais Rimvydu Valatka, Rolandu Barysu, leidėju Algimantu Šindeikiu ir Žurnalistikos instituto direktoriumi Deimantu Jastramskiu. Kviesti STT ir Aukščiausiojo teismo atstovai į laidą neatvyko.
Kritimas atgal į gūdų sovietmetį
„STT vadovas turėjo atsistatydinti iš pat pirmadienio ryto, nesvarbu, ar jis būtų Pietų ar Šiaurės ašigalyje. O jeigu būtų nesusipratęs, tai turėjo padaryti prezidentė“, – niekaip nesprendžiamos situacijos absurdiškumu stebėjosi R. Valanda. Pasirodo, STT vadovas Saulius Urbanavičius po reido prieš žurnalistus nuo pirmadienio tiesiog išėjo atostogų.
„Nukritome net ne dvidešimčia metų, o 25-iais su puse, nes spaudos laisvė Lietuvoje prasidėjo su Sąjūdžiu“, – konstatavo R. Valatka. Nepriklausomybės atkūrimo akto signataras prisiminė, kad net paskutiniais Sovietų Sąjungos gyvavimo metais teisėsauga nedrįso tardyti ar krėsti nė vieno iš Sąjūdžio žurnalistų.
Pareigūnams trūksta elementarių žinių
A. Šindeikis akcentavo, kad „žurnalistas be šaltinių neegzistuoja“. Pasak jo, tuo ši profesija ir ypatinga, kad žurnalistas iš savo šaltinių gaudamas informaciją, ją pateikia visuomenei – dėl to saugoti žiniasklaidos informacijos šaltinius yra visuomenės interesas. „Yra tragiška padėtis su mūsų išsilavinimu, intelektu, supratimu, domėjimusi /.../. Iš to, kas įvyko, aš darau išvadą, kad žmonės, kurie tai padarė, yra paprasčiausiai nepakankamai pasiruošę savo darbui“, – nenorėdamas veltis į sąmokslo teorijas, svarstė A. Šindeikis.
Jis priminė prieš kelerius metus įvykusį Latvijos precedentą – tuomet Europos Žmogaus Teisių Teismas apgynė kaimyninės šalies žurnalistę, atskleidusią visų teisėsaugos pareigūnų atlyginimus sunkmečiu. A. Šindeikio nuomone, Lietuvoms pareigūnams tiesiog trūksta elementarių teisinių žinių ir demokratinių vertybių suvokimo.
Grėsmė visuomenei
„Mums atrodo, kad tai buvo akcija prieš vieną žmogų – bet tai yra veiksmai prieš visą profesiją, instituciją, vadinamą ketvirtąja valdžia. Reikia suvokti šios situacijos reikšmingumą. Nelikus žurnalistikos yra atrišamos rankos bet kam. Mieli žmonės, jeigu nuslopins žiniasklaidą, tai pas jus jau ateis bet kada“, – įspėjo R. Barysas.
R. Valatka Lietuvos teisėsaugos veiksmus palygino su Gestapo ar NKVD metodika – spaudimu ir primityviu spaudos kontroliavimu, siekiant visuomenės nuolankumo.
Buvęs VSD vadovas J. Jurgelis atkreipė dėmesį, kad tyrimui vadovauja Generalinė prokuratūra, nutartis ir leidimus kratoms išduoda teismas, o pati pažyma buvo nutekinta iš VSD. „Gal tas pažymas reikia kažkaip kitaip rašyti? O STT čia, vaizdžiai tariant, yra beveik ne prie ko“, – sakė J. Jurgelis, šiai institucijai priskirdamas labiau vykdytojo, o ne iniciatoriaus ir organizatoriaus vaidmenį. Buvęs žvalgybininkas pripažino, kad „vienam asmeniui skirtą slaptą informaciją perskaito dvidešimt“, o kai kurių teisėsaugininkų supratimas apie žmogaus teises taip pat yra nepakankamas.
Sąmokslo teorija?
A. Jakilaičio paklaustas, ar informacija nebuvo nutekinta tikslingai, siekiant „paskiepyti“ prezidentę Dalią Grybauskaitę nuo būsimų skandalų, dabartinis VSD vadovas G. Grina atsakė: „Atsakau labai paprastai: jokiuose medicininiuose projektuose aš nedalyvavau.“ Generolas teigė, kad jo vadovaujama institucija vykdo tiesioginę savo paskirtį – sužinoti apie šaliai kylančias grėsmes ir laiku apie tai informuoti, o veiksmai prieš žurnalistus yra atsakas į nutekintą slaptą informaciją.
„Neduok Dieve, STT tikrai ras to šaltinio pavardę, užrašytą kur nors kompiuteryje ar garaže. Tuomet žiniasklaida ilgiems metams praras visuomenės pasitikėjimą, kaip patikimu partneriu“, – apie teisėsaugos veiksmų žalą įspėjo R. Barysas.
R. Valatka žurnalistų atžvilgiu buvo nusiteikęs optimistiškiau: „Esu tikras, kad mes laimėsime, bet pralaimės Lietuva, pralaimės visuomenė“. Tačiau jis nuogąstavo, kad tokių išpuolių prieš žiniasklaidą ateityje bus tik daugiau.
