Pirmadienį dviejų Lietuvos žvalgybos institucijų paskelbtame grėsmių vertinime teigiama, kad „suteikus išskirtines teises lenkų bendruomenei, būtų sudarytos prielaidos Rusijai ir jos įtakos grupėms reikalauti tų pačių teisių ir galiausiai išskirtinio statuso rusų bendruomenėms visose Baltijos valstybėse“.
Anot žvalgybos, šiuos Rusijos siekius patvirtina ir Rusijos ambasados Vilniuje koordinuojamų tėvynainių politinis bendradarbiavimas su Vilniaus krašto lenkų bendruomenei atstovaujančiais asmenimis, Rusijos diplomatų išsakomos pastabos, esą Lietuvoje pažeidžiamos ne tik rusų, bet ir lenkų bendruomenės teisės.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Kęstutis Girnius sakė manantis, kad VSD padarė didelę klaidą.
„Manau, kad tai yra visiškas nesusipratimas. Tautinių mažumų klausimas yra politikų klausimas, o ne saugumo klausimas. Tik Rytų ir Vidurio Europoje tautinių mažumų klausimas yra sugrėsmintas. Vien dėl to, kad lenkams būtų suteikiamos tam tikros teisės, nereiškia, kad jas reikia suteikti rusams. Jei Maskva spaustų, būtų galima atsisakyti“, - BNS sakė K.Girnius.
„Tos pastabos apie lenkus netinka saugumui, jos labiau atspindi ksenofobiško vidutinio lygio apžvalgininko pastabas“, - pridūrė jis.
Vytauto Didžiojo universiteto docentas Andžejus Pukšto sakė, kad VSD peržengė savo kompetencijos ribas.
„VSD paskubėjo ir pamiršo, kad jie yra tik „rentgenologai“. Politinius sprendimus priima ir įgyvendina - taip pat tautinių mažumų politikos srityje - Seimas ir Vyriausybė. Tos dvi institucijos atlieka „gydytojų“ vaidmenį, o ne VSD“, - pridūrė jis.
