Valstybės apsaugos departamentas skundžiasi, kad jau dabar trūksta pinigų tinkamam darbui, o nueinanti valdžia kitais metais finansavimą tik kosmetiškai kilsteli, užtat po metų finansavimą sumažins.
Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.
Bandymas surengti teroro aktą prieš Šiauliuose veikiančią įmonę – nutraukti povandeniniai kabeliai Baltijos jūroje – pasirodo – tik maža nuo metų pradžios sustiprėjusio Rusijos hibridinio karo dalis.
„Skaičiaus tikslaus aš jums tikrai neįvardinsiu, jų yra keliolika“, – sako generalinė prokurorė Nida Grunskienė.
Kiek išpuolių pareigūnams pavyko užkardyti, o kiek operacijų, pavyzdžiui, kaip nutraukti kabeliai, teroristams pavyko įvykdyti, Generalinė prokurorė neatskleidžia.
„Šiai dienai platesnės informacijos tikrai nepateiksiu, ne todėl, kad nenoriu, o todėl, kad nenoriu pakenkti tyrimams, kurie vyksta ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse“, – kalba generalinė prokurorė Nida Grunskienė.
„Tų iššūkių tik daugės, Rusija agresyvėja, mes dideliais žingsniais einame prie didesnių konfliktų, prie didesnių krizių“, – teigia VSD vadovas Darius Jauniškis.
Budrys valdžią kritikuoja
Nepaisant augančių grėsmių saugumui, nueinanti valdžia Valstybės saugumo departamentui kitų metų biudžete numatė skirti tik 5 procentais daugiau – beveik 53 milijonus eurų, o ateinančius dvejus metus lėšas žada net nukirpti iki beveik 48 milijonų.
„Kai aš žiūriu į 2026–2027 metus, tai yra ryškus mažėjimas. Man tai, tiesą sakant, kelia siaubą kaip vadovui. Biudžetas bent jau tris metus, žvelgiant į perspektyvą, turėtų būt ne mažiau 60 milijonų“, – tikina Darius Jauniškis.
Kitaip atsiliks technologiškai, negalės įdarbinti specialistų, kurių ir dabar trūksta tikrinant į Lietuvą plūstančius migrantus.
„Mes privalome tą dalyką daryti, o ne bandyti kiekvienais metais išgyventi arba ištiesta ranka pastoviai eit prašyti, lyg tai man reikėtų kažkokiam sodo nameliui pasistatyti“, – sako VSD vadovas.
Už nepakankamą VSD finansavimą nueinančią valdžią kritikuoja vyriausiasis prezidento patarėjas – kandidatas į užsienio reikalų ministrus Kęstutis Budrys.
„Jei mes neinvestuojame, tada kaip valstybė, kaip visuomenė turime priimti, kad mums yra gerai, kad pas mus gali įvykti kažkokie išpuoliai. Taip, tai galbūt prognozuoja kažkas tai, kad grėsmių nebeliks Lietuvai, mes jau galėsime po truputį atpalaiduoti varžtus ir, nežinau, gal ir gynybos išlaidas mažinti. Tačiau taip nėra“, – kalba prezidento vyriausiasis patarėjas K. Budrys.
„Su tais iššūkiais, kurie dabar krinta ant šio departamento pečių, ir su tokiu biudžetu, jis ne tik, kad negali jam iškeltų uždavinių, bet jis funkcionuoti nebegali“, – sako Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Dainius Gaižauskas.
„Mes nepakankamai finansuodami žvalgybą, patys didinam tokiu būdu riziką mūsų nacionaliniam saugumui“, – tikina kandidatė į krašto apsaugos ministrus Dovilė Šakalienė.
Kalba apie didesnius pinigus VSD
Kitaip nei kandidatė į krašto apsaugos ministrus, dar prieš Lauryną Kasčiūną krašto apsaugai vadovavęs Arvydas Anušauskas, nors ir pritaria, kad reikia VSD skirti daugiau pinigų, turi jam ir pastabų.
„Norint plėstis, kas yra būtina dabartinėj situacijoj, reikia labai konkrečiai nurodyti, kam tie papildomi pinigai bus skirti“, – komentuoja Seimo narys Arvydas Anušauskas.
„Aptarėm, kokių jiems reikia resursų, kokių reikia technologijų ir taip toliau, visuomet būna labai detalus, pagrįstas skaičiavimas, labai aiškūs poreikiai. Kodėl jis ignoruojamas, labai sunku suprast“, – teigia Dovilė Šakalienė.
Kitaip nei Anušauskas, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas noriau kalba apie didesnius pinigus VSD.
„Gyvename tokiame periode, kai sabotažai, diversijos yra planuojamos mūsų artimiausių kaimynų agresorių šalių, tai vėlgi, mes negalime to paleisti“, – tikina Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Giedrimas Jeglinskas.
Prašymų daugiau nei galimybių
Naujasis Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas sako, kad dabar Seimui pateiktas biudžetas su numatyta eilute keliaus į Vyriausybę, ji ir spręs, ar galima pridėti daugiau.
„Ką aš matau iš poreikio, kuris yra biudžete, kadangi biudžetą svarstė dar senas komitetas, tai prašymų yra daugiau negu galimybių“, – sako Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas.
„Tos problemos yra žinomos ir į jas bus kreipiamas dėmesys taisant 2025 metų šalies biudžetą“, – praneša Ministras Pirmininkas Gintautas Paluckas.
Pagal dabartinį projektą, kitąmet valstybė turėtų surinkti beveik 18 mlrd. eurų pajamų, o išleisti – 23 milijardus. Palyginus su šiais metais, biudžeto pajamos augtų beveik 6 procentais, o išlaidos beveik 12 proc.
Daugiau apie tai sužinokite vaizdo reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.
.jpg)
